VASARIO 16-OJI – SIGNATARO S. NARUTAVIČIAUS KIEME: APSILANKĖ IR SVEČIAI IŠ ČIKAGOS

Vasario 16-oji – kitaip jau daug metų vyksta Plungės rajone, Brėvikiuose, kur dar stovi Nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus dvarelis. Būrys klaipėdiečių kasmet Lietuvos valstybės atkūrimo dieną mini ne kur kitur, o šiame nuošaliame Žemaitijos kaime.

Į Brėvikius švęsti važiuoja žmonės ne tik iš Žemaitijos ir Klaipėdos. Garsas apie nuoširdžią, paprastą, savą šventę pasiekė ir vilniečius. Šiemet čia šią dieną panoro praleisti ir svečiai iš Čikagos.

Be pompastiškų kalbų, liaupsių ar paniekinimo kaskart vykstančios šventės dalyviai patys žino, kad prie S.Narutavičiaus dvarelio reikia rinktis vidurdienį.

Pastaraisiais metais kelis kilometrus pėsti su vėliavomis rankose į šią vietą ateina Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos mokiniai bei jaunieji šauliai.

Čia skamba lietuviškos dainos, sveikinimo žodžiai dažniausiai būna trumpi ir prasmingi. Kasmet nugriaudėja senovinių patrankų šūviai skiriami Lietuvai, Žemaitijai ir Narutavičiams.

Šiemet žvarbią, lietingą dieną susirinkusius žmones į 1919-uosius nukėlė klaipėdiečiai karo istorijos klubo "Baltijos štormas" vyrai, jiems talkinusių moterų ir kelių karyba besidominčių telšiškių būrelis.

Paprastas, bet galėjęs realybėje vykti vaizdelis, kai bermontininkų užpultas moteris išvadavo generolo Povilo Plechavičiaus kariautojai, tapo gyva pamoka.

Karybos entuziastai besidomintiesiems pasakojo, kodėl ant bermontininkų uniformų nešioti stačiatikių kryžių antsiuvai, paprastai ir aiškiai kalbėjo apie plechavičiukais vadintų karių kovas su šia kariauna.

1919 m. įkurta provokiškos orientacijos kariuomenė, vadovaujama Pavelo Bermonto, buvo sudaryta ir rusų baltagvardiečių ir vokiečių tautybės karių. Vokiečiai ant savo uniformos nebegalėjo turėti savo skiriamųjų ženklų, tik tokius kryžius, kurie juos skyrė nuo rusų, nešiojusių savas uniformas.

"Man Vasario 16-oji yra ypatinga diena, nes mano senelis Pijus Kalavinskas buvo nepriklausomybės kovų savanoris. Už tai jis gavo žemės, kurioje ir dabar mano šeima turi sodybą. Visada šventinę dieną uždegu ant senelio kapo žvakių ir pasistengiu ją praleisti prasmingai. Ne kartą švenčiau šią dieną Brėvikiuose ir visada džiaugiuosi, kad čia nepolitikuojama. Tai šventė kiekvienam, kas ateina su trispalve rankose ar širdyje", – atviravo viena inscenizacijos dalyvių klaipėdietė gydytoja Rima Radžiuvienė.