Vežėjui - ne į gaidą

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis buvo vienas iš nedaugelio netradicinių valdininkų, kuriems vis reikėjo kišti nosį ten, kur „nepriklauso“.

Politika ir darbas tokiose pareigose - nesuderinama, todėl N.Puteikis ir buvo nušluotas.

Valdininkas aršiai saugojo Klaipėdos paveldą, pamiršdamas, jog kai kuriuos leidimus griauti uostamiesčio kultūros paminklus verslininkai buvo gavę iš jo viršininkų sostinėje.

Iki tol, kol padalinio vadovas pakliuvo policijai girtas, Kultūros paveldo departamento vadovybė jį laikė vienu geriausių tarnautojų, kurį net ketino paskatinti.

N.Puteikiui artėjo vilko bilietas net jei jis būtų pramiegojęs griaunamą paveldo objektą I.Simonaitytės bibliotekoje.

Jau ėjo į pabaigą Klaipėdos teritorinio padalinio veiklos tyrimas, kurio tikslas - „įkalti“ N.Puteikiui dar vieną papeikimą. Už tai, kad ne laiku atsako į interesantų laiškus. To būtų užtekę jį atleisti iš darbo.

Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius neslėpė, kad Klaipėdos teritorinio padalinio veiklą birželio mėnesį pradėjo tikrinti kontrolieriai ir kad šiuo metu rašomos išvados nebūtų palankios N.Puteikiui.

Tačiau lyg aklai vištai grūdas iš dangaus nukrito konfliktas I.Simonaitytės bibliotekoje, greičiausiai todėl departamentui tapo lengviau įvykdyti kažkieno politinį užsakymą.

Tik kultūros ministras Jonas Jučas ir Kultūros paveldo departamento direktorius A.Kuncevičius žino, kokios politinės manipuliacijos buvo atliekamos. Tačiau jie tylės kaip žemė, nes reikėtų prisipažinti, ar ne iš įnirtusių Klaipėdos liberalcentristų arba paveldo griovėjų atėjo užsakymas sumalti N.Puteikį į miltus, kad jis net negalėtų pretenduoti į bet kokią kitą valdininko kėdę.

Ministrui galėjo būti nesunku paspausti departamento direktorių, nes pastarojo kėdė braškėjo. Teismas pripažino, kad buvusi departamento vadovė Diana Varnaitė buvo atleista iš darbo neteisėtai ir ji galėjo grįžti vadovauti įstaigai.

Beje, po girto N.Puteikio cirko policijoje A.Kuncevičius nedrįso jo atleisti iš darbo, nors J.Jučas nedviprasmiškai davė suprasti, kad tai padaryti reikia.

Kita vertus, N.Puteikis - pats kaltas. Jei pasirinko pamokslininko gyvenimo būdą: aršiai skaldė politinius antausius miesto valdžiai, nepaisydamas jokių kompromisų gynė kiekvienos senos krosnies dureles nuo sunaikinimo, turėjo jau tada pamiršti ilgus vakarėlius su bokalu alaus. Jau tada jam reikėjo, kaip ir dabar, nieko stipriau nei nealkoholinio alaus nė į burną neimti.

Paklausite, kodėl tiek dėmesio vienam iš neaukšto rango valdininkų. Todėl, kad mūsų šalyje demokratija yra tik Europos Sąjungos komisarų akims dumti. N.Puteikio likimas - vienas iš daugelio pavyzdžių, kad sėdėdamas valdiškame vežime turi giedoti vežėjo giesmę. Jei per aršiai imsi demonstruoti savo politinius įsitikinimus, eisi pėsčiomis.