Viešumo revizija

Atrodė, kad tuomet - 1987-aisiais - stalinizmo šalčiui atėjo galas - sovietuose siautė perestroika. Nors Lietuvoje dar buvo štilis, bet sąjunginiuose leidiniuose viena po kitos dienos šviesą išvysdavo publikacijos apie Lenino, Stalino ir Brežnevo epochų nusikaltimus.

Komunizmo pergale maitinami tarybiniai piliečiai, kuriems tėvynė buvo tiek Sachalinas, tiek Karakalpakija, tiek Komijos ATSR ar Saremo salos, staiga sužinojo, kad į šviesų rytojų juos vedė traukinių plėšikai, žudikai, vagys ir alkoholikai. Nesibodėję XX amžiuje atkurti vergovę su pedofiliniais haremais, nuosavais kalėjimais, briliantų kolekcijomis, šimtais milijonų „babkių“ juodai dienai broliškų režimų bankuose.

O 1987-ųjų rugpjūtį tarybų Lietuvos miestų laikraščiai tebespausdino besišypsančius kolūkiečius, beriančius į sąjunginį aruodą subrendusį grūdą.

Įkvėpę gaivaus viešumo vėjo laisvę mylintys Lietuvos disidentai kolektyvinio sodo namelyje planavo perestroikos reviziją.

Ar M.Gorbačiovo viešumas yra dozuojamas pagal vietos partkomų instrukcijas, ar priims visą istorinę tiesą?

Tuomet, 1987-aisiais rugpjūčio 23-iąją žmonės, susirinkę į mitingą pasmerkti Lietuvos okupaciją, nuplėšė nuo M.Gorbačiovo socializmo žmoniškumo veidą.

Lyg gūdžiais 1937-aisiais, mitingo išvakarėse brolis buvo prievartaujamas atsiriboti nuo savo brolio, kad galėtų vesti CK funkcionieriaus dukterėčią.

Mitingo dalyvių šonkaulius laužė KGB sadistai.

Kagėbistų paruoštas publikacijas spaudoje turėjo pasirašinėti mitingo dalyvių darbdaviai ir dar pasmerkti „nacionalistines išgamas“ visuotiniame narių susirinkime.

Mitingo dalyvius išspyrė iš darbo ir institutų.

Stalinizmas, o gal leninizmas, (juk nuo šios epochos sovietuose prasidėjo niekuo nekaltų žmonių skerdynės) atsistojo visu ūgiu. Sušvito plike, sulapojo plačiais gruziniškais ūsais virš rūkstančios pypkės.

1987-ųjų rugpjūčio 23-iosios revizija prie Adomo Mickevičiaus paminklo parodė pasauliui, kad M.Gorbačiovo viešumas, demokratija - akių dūmimas, skirtas vakarų bankams. Sergančiai sovietų ekonomikai reikėjo naujų paskolų. O Amerikos prezidentas Ronaldas Reiganas užsiprašė iš Sovietų Sąjungos labai didelių palūkanų - garantuoti žmogaus teises ne tik popierinėje Konstitucijoje.

Gerai, kad Lietuvoje atsirado išmintingų, drąsių žmonių, kurie perestroikos dūmų uždangoje įžvelgė galimybę atkurti nepriklausomybę ir tuo šansu ryžtingai pasinaudojo.