VOKIEČIŲ KARIUS PERLAIDOJO KLAIPĖDOJE

Šeštadienį priešpiet uostamiesčio poilsio parko pakraštyje esančiose vokiečių karių kapinėse vyko rami ir pagarbi ceremonija. Čia amžino poilsio atgulė devyni šiaurės vakarų Lietuvos krašte Antrojo pasaulinio karo metais žuvę vokiečių kariai. Tuo pačiu pažymėta ketvirčio amžiaus sukaktis nuo tada, kai Klaipėdoje pradėta rūpintis vokiečių karių kapinėmis.

Renginio programoje buvo nurodyta, kad iškilmėse dalyvaus ir miesto meras. Tačiau šį kartą nei buvęs, nei šią savaitę prisiekęs meras nepasirodė. Klaipėdiečiams atstovavo tik Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje dr. Arūnas Baublys bei vokiečius mieste vienijančių visuomeninių organizacijų nariai.

Itin subtiliai surežisuotas renginys neužtruko. Prie tribūnos stojo tik du kalbėtojai, o jų pasakyti žodžiai vertė klausytis ir ne tik juos suprasti, bet ir pajausti širdimi.

Ne visų perlaidojamų karių asmenybės žinomos, jas įmanoma nustatyti tik tada, kai randami ne tik palaikai, bet ir kario žetonai. Tyrėjai Vilniuje bando identifikuoti palaikus, o apie jų radimą ir perlaidojimą informuojami artimieji, jei juos pavyksta aptikti.

Vakar sveikinimo žodį taręs Vokietijos gynybos atašė generalinio štabo pulkininkas leitenantas Konstantinas Bellini pažymėjo, kad apsilankymas Klaipėdoje yra stiprus draugystės ir solidarumo ženklas.

„Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo kariai surado čia paskutinio poilsio vietą. Jie krito toli nuo savo namų ir savo šeimų. Vokiečių karių kapai yra ne tik tai, ką galima būtų manyti iš pirmo žvilgsnio. Tai yra vieta, skirta visiems žuvusiems karuose, kaip vieta tironijos aukoms atminti. Jų gyvenimas buvo sunaikintas ir atnešė kančią šeimoms. Šiandien norime pažiūrėti praeičiai į akis. Todėl turime nepamiršti, kad čia besiilsintys kariai atvyko, kaip agresoriai, užpuolikai ir okupantai, o kai kurie ir kaip karo nusikaltėliai, atnešę kančią ir vargus. Tokios vietos verčia pajusti mums karo siaubą ir beprasmybę. Taigi atminkime tai, kas mus susieja ir įveikime tai, kas mus skiria. Tai labai svarbu, šiais laikais, kai karas grįžta į Europą, kai Ukrainoje kasdien miršta žmonės, kai Rusija, kaip agresorė nori sugriauti mūsų vertybes, mūsų taikų gyvenimą. Labai liūdna, kad ten nepripažįstamos pamokos, kurias mes visi iš išmokome iš baisių praėjusiojo amžiaus karų. Labai vertinga, kad šiandien tapome draugais ir partneriais. Šiandien mūsų kariai draugiškai stovi vieni šalia kitų“, – kalbėjo K. Bellini.

Ypač jautri ir naujai istorijos pamokas verčianti įvertinti buvo Vokiečių karių kapų tvarkytojų draugijos „Volksbund“ generalinio sekretoriaus Dirko Backeno kalba. Jis prisipažino, kad Lietuvai jaučia ypatingus sentimentus, nes jo mama ir močiutė buvo lietuvės ir gyveno Tauragėje, o šeima Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo išgyveno daugelio patirtas kančias ir išgyvenimus.

Būtent todėl pirmąjį draugijos renginį ponas D. Backenas suplanavo Lietuvoje.

Prisimindamas savo šeimos istoriją jis pasakojo, kad lietuvaitė močiutė buvo ištekėjusi už vokiečio. Senelis buvo paimtas į tarnybą Vermachte, o močiutė su trimis vaikais karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus. Senelis pateko į nelaisvę Rytų fronte, tad šeima susijungė tik 1953 metais, per tą laiką išgyvenusi labai daug nepriteklių ir kančių.

Kai 1995 metais Klaipėdoje buvo pašventintos vokiečių karių kapinės ir draugijos nariai ėmė jose lankytis, močiutė dar buvo gyva ir labai patenkinta simboliniu lietuvių ir vokiečių susitaikymu.

D. Backenas padėkojo susirinkusiesiems į renginį ir besirūpinantiems vokiečių karių perlaidojimu bei jų atminimo išsaugojimu.

Kapo duobę, kurioje palaidoti devynių karių palaikai, pašventino katalikų ir liuteronų kunigai. Susirinkusieji jų atminimą pagerbė raudonais gvazdikais ir maldomis.

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras.

Vokiečių karių kapinių Klaipėdoje istorija – ypatinga. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais daugiau nei 100 karių, kovojusių prie Nemuno, čia rado paskutinio poilsio vietą.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Klaipėdos miesto gyventojai paaukojo pinigų kapavietei pertvarkyti, o Antrojo pasaulinio karo pradžioje kapinaitės buvo išplėstos.

Iki 1945 m. čia buvo palaidota dar apie 1300 karių – dauguma jų žuvo 1944 m. rudenį atsitraukiant vokiečių kariuomenei.

1995 m. Vokiečių karių kapų tvarkytojų draugija „Volksbund“ čia pradėjo laidoti žuvusius karius iš Vakarų Lietuvos regiono. 1995 m. Klaipėdoje buvo iškilmingai atidarytos ir visuomenei perduotos vokiečių karių kapinaitės.

Šią vasarą planuojama čia palaidoti dar daugiau karių, tada šios kapinės bus priglaudusios per 1,9 tūkst. per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus žuvusių karių. Nuo 1996 metų liepos 4-osios, kai Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarė sutartį dėl vokiečių karių kapų priežiūros mūsų valstybėje, „Volksbund“ glaudžiai bendradarbiauja su Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentu ir vietos administracijos institucijomis.