Žemę atims neatsiklausę

Netrukus miesto valdžia lengviau atsikvėps. Iš piliečių tribūnos jos nebekeiks Lypkių ir Švepelių gyventojai, ne savo noru patekę į Laisvosios ekonominės zonos fabrikų triukšmą ir smarvę.

Teisingumo ministerija parengė Žemės įstatymo pataisas, pagal kurias valstybė privačią žemę galės perimti neskundžiamu būdu.

Jeigu Seimas pataisas patvirtins, o Konstitucinis Teismas jų nesumals į miltus, tada niekas nebeklaus žemės savininkų, nori ar nenori jie gyventi savo žemėje. Valdžiai prireikė - sklypas nebe tavo.

Valdžia siūlys savininkui už žemę, statinius savo kainą. Dažniausiai juokingai mažą, nes taip įvertina turto vertintojai. Pavyzdžiui, Lypkių gyventojams už namą ir 25 arų sklypą valdžia siūlė 125 tūkst. litų. Už butą žadėjo mokėti 45 tūkst. litų.

Kaip už tokius pinigus įsikurti naujoje vietoje?

Pagal būsimą tvarką savininkai galės prašyti daugiau, ir valdžia galės sumokėti skirtumą po trijų mėnesių. Bet jai liks teisė kreiptis į teismą, kad sumažintų savininkų apetitą. Tiesa, jei savininkas paprašys tik 20 procentų didesnę sumą, tada valdžia privalės užmokėti be jokių teismų.

Bet ką reiškia tas 20 procentų, jei tau tesiūlo 45 tūkst. litų. Juk ir už didesnę sumą uostamiestyje normalaus buto negausi.

Kita vertus, ką daryti valdžiai, kai koks nors gudruolis neleidžia po jo žeme net kanalizacijos vamzdžio pakišti. Siūlyk jam tūkstantį, siūlyk dešimt - ne! ir viskas. „Jei norite aš pats jums sumokėsiu, tik palikite mane ramybėje“, - porina bendrovei „Klaipėdos vanduo“ koks nors kietuolis.

Teisingumo ministerija paruošė dar vieną pokštą žemės savininkams. Žemės valdytojas, kuriam pranešta apie planus jo sklypą perimti valstybės reikmėms, nebegali jo nei įkeisti, nei perleisti, nei pertvarkyti.

Valstybė planuos metus, dvejus ar dešimt, o savininkas per tą laiką bus lyg šeimininkas, lyg svečias savo žemėje.

Ar ne taip atsitiko su Lypkiais ir Švepeliais. Kadaise jau buvo pasakyta: „Čia negyvensite, todėl nei remontuokite, nei perstatinėkite savo sodybų, nebandykit sklypų dalinti“.

Valdžia liepė - žmonės vykdė. Kai atėjo laikas įvertinti turtą, jiems pasakė: „Negi už savo nušiurusias sodybas ir butus norite gauti kaip už kotedžus Tauralaukyje ar Gandrališkėse?“