ŽMONIŲ NUOTAIKAS SPALVINA SIENOJE ČIULBANTYS PAUKČIAI

Net ir niūrų rudenį gražios iniciatyvos ir išmonė gali sugrąžinti vasarišką nuotaiką. Klaipėdiečiai neslepia šypsenų ir susidomėjimo, netoli autobusų stoties išvydę seno pastato sienas, nušvitusias nuo egzotiškų spalvų paukščių atvaizdų.

Užsakovai pasitikėjo

Naujasis piešinys ant sienos atsirado ne atsitiktinai – tokią puošmeną užsakė Butkų Juzės gatvės 7-uoju numeriu pažymėtame name įsikūrusio Klaipėdos hostelio savininkai.

Jurgita Jurkšienė karu su vyru vystanti apgyvendinimo paslaugas Klaipėdos hostelyje pasakojo seniai puoselėjusi viltį statinį papuošti išskirtiniu grafičiu.

Pabuvoję ne vienoje pasaulio šalyje, matę daugybę įdomių tokios puošybos pavyzdžių, ir patys sumanė hostelį paversti patraukliu keliautojams ne tik paslaugų kokybe, bet ir margomis išorės sienomis.

Hostelis užima ne visą namą, todėl būta baimės, kaip į sutuoktinių planą sureaguos kaimynai. Tačiau netruko paaiškėti, kad namo gyventojai geranoriškai priėmė idėją ir jai pritarė.

Didžioji dalis hostelio klientų – keliaujantis jaunimas. Matydami, kokius objektus svečiai fotografuoja mūsų mieste, savininkai suprato, kad dažniausiai tai yra spalvingi, įdomūs objektai, neretai priskiriami naujojo meno pavyzdžiams.

"Labai norėjome, kad kūrinio autorius būtų klaipėdietis. Pažinojome Edvardą Šeputį ir prašėme jį išreikšti mintį, kad mūsų mieste laukiami bet kokios rasės, bet kokių pažiūrų ir formato žmonės. Norėjome, kad iš autobuso išlipusiems žmonėms susidarytų geras įspūdis, jie nebūtinai turi pas mus apsistoti, tiesiog svajojome sukurti gerą nuotaiką", – pasakojo J.Jurkšienė.

Pavasarį ketinama perdažyti ir sutvarkyti ir likusią namo dalį.

Moteris tikino, nesitikėję, kad E. Šepučio darbas bus toks įspūdingas ir sukels žmonėms tiek daug gerų emocijų.

Žmonės – it paukščiai

"Aš užsakovams dažniausiai pasiūlau savo variantą. Taip buvo ir šį kartą. Piešinio mintis ir sąsaja su hosteliu tokia – skirtingų rūšių paukščiai migruoja, nuskrisdami tūkstančius kilometrų, kaip ir žmonės mėgsta keliauti į kitus kraštus. Mano paukščiai – tarsi nutūpę ant pastato. Aliuzija į keliavimą susijusi ir su tuo, kad netoliese yra autobusų stotis. Tai man taip pat labai asocijuojasi su žmonių migravimu. Va, tos dvi temos labai suderėjo ir tiko", – paaiškino išskirtinio piešinio autorius.

Kūrėjas atskleidė, kad pastato sienas dabina paukščiai, kurie nėra kokios nors tikros rūšies sparnuočių kopijos. Tai yra menininko fantazijos vaisius.

Klausinėjamas apie paukščius, kuriais išmargintos namo sienos, autorius atviravo: "Realiai tai yra visiškai mano išgalvoti paukščiai. Vieniems tai – gegutė, kitiems – kukutis, tretiems – žvirbliukas".

Grožybės: paukščiais išpiešto hostelio pastatas Butkų Juzės gatvėje tarsi atgimė iš naujo. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mano tikslas, kad kiekvienas pamatytų, ką jo fantazija leidžia", – kalbėjo apie piešinį E. Šeputis.

Nuo netikėtų spalvų visas Butkų Juzės gatvės kampas tapo šiltas ir spalvingas, pats pastatas traukia akį ir verčia aiktelėti iš nuostabos.

Unikalus darbas netrukus bus baigtas, jį autorius sukūrė kiek daugiau nei per savaitę.

Traukia atvykėlius

Hostelį išmarginęs egzotiškų spalvų paukščiais autorius atviravo, kad piešinio užsakovai pradžioje truputį jaudinosi, nors pakvietė jį žinodami E.Šepučio ankstesnius darbus ir juo pasitikėjo.

Jaučiau, kad žmonės Klaipėdoje – žiauriai išsiilgę kažko tokio, ką dariau.

Kai piešinys išryškėjo ir tapo aišku, koks jis išskirtinis, statinio šeimininkai suprato, kad tai taps ne tik miestiečių, bet ir atvykėlių traukos objektu.

Todėl šeimininkai ėmėsi papildomų, galbūt iki tol neplanuotų, darbų: tvarkyti laiptus, atnaujinti suoliuką, ketina įrengti apšvietimą, nukreiptą į ant sienos nupieštus paukščius.

Menininko darbas pastūmėjo dar labiau gražinti ir hostelio aplinką.

"Šiais laikais neografiti stiliumi sukurti kūriniai pasaulyje skatina turizmą. Daug žmonų leidžiasi į keliones tam, kad pamatytų tokius darbus. Tai primena savotišką medžioklę. Panašiai atsitiko ir su Dailės akademijos pastatu senamiestyje. Čia, Klaipėdoje, į ketinimą jį išpiešti lyg ir žiūrėta skeptiškai, o kai padarėme tą darbą, kruizinių laivų keleiviai nepraeina pro šalį freskos nenufotografavę", – džiaugėsi įvertinimu autorius.

Žmones paveikia spalvos

"Anksčiau labiau jausdavau žmonių žvilgsnius. Ne visi net sustodavo pažiūrėti. Dabar, darydamas šį paskutinįjį darbą, jaučiau, kad žmonės Klaipėdoje – žiauriai išsiilgę kažko tokio, ką dariau. Net nežinau, kodėl: ar čia tos spalvos, ar vieta taip veikia? Kiekvienas sustojęs reiškia savo susižavėjimą ir ragina daryti dar ką nors panašaus. Išgirdau iš žmonių rūpestį, kad netenkame spalvingesnio gyvenimo, nematydami mūsų mieste daugiau panašių dalykų", – pastebėjo E. Šeputis.

Nors nesame labai emocingai savo jausmus demonstruojanti tauta, matydami E. Šeputį dirbantį, praeiviai garsiai reiškia emocijas ir net padėkos žodžius.

Raginimas: Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto pastato sienoje – kažkieno paslaptinga ranka, tempianti nuo miegalės apklotą. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Autorių kalbina ir jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės.

Dažnai apniukusioje Klaipėdoje miestiečiai jaučiasi gyvenantys tarp pilkų, neįdomių mūrų.

"Tai labai sena problema, ji jau daug kartų gvildenta ir pergvildenta. Pagrindinė problema bent jau buvo anksčiau – savivaldybės valdininkai atmeta nemažai pasiūlymų. Neįsivaizduoju, kodėl jie taip elgiasi, gal kad negauna už tai kažkokių pliusų ar honorarų? Atrodo, kad jie nėra suinteresuoti, kad miestas būtų spalvingas ir įdomus. Nors pasiūlymų ką nors tokio padaryti tikrai yra", – apie neišvaizdų miesto veidą kalbėjo E.Šeputis.

Kūrėjas įsitikinęs, kad uostamiesčio valdžia galėtų skirti daugiau dėmesio miesto gražinimui.

Mato ir mero atvaizdą

E. Šeputis – kuklus, jis nėra linkęs puikuotis savo darbas, todėl daugelis ne kartą praleidę nemažai laiko juos apžiūrinėdami, vargu, ar žino autoriaus vardą, pavardę arba pseudonimą.

Kiek Klaipėdoje galima pamatyti jo darbų, pats autorius nebežino.

"Manęs dažnai to žmonės klausia, bet aš ir pats nebepamenu. Kai kurie darbai dingsta, kai namai perdažomi ar renovuojami", – atviravo kūrėjas.

Edvardas Šeputis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

E.Šepučio išmargintus pastatus ne vienas esame rodę svečiams kaip mūsų miesto įdomybę.

Vienas ryškiausių ir labiausiai su Klaipėdos aktualijomis susijusių yra Pilies gatvės 6-ojo namo sienas dabinanti freska, gavusi vardą "Džiazas".

Ji sukurta prieš šešerius metus, kai Pilies gatvė buvo remontuojama ir automobilių eismas ja buvo draudžiamas.

Darbas buvo skirtas jubiliejiniam, 20-ajam Klaipėdos pilies džiazo festivaliui.

Freskoje pavaizduotos žymiausios pasaulio ir šalies džiazo muzikos žvaigždės, per du dešimtmečius koncertavusios Klaipėdos pilies džiazo festivalio scenoje.

Tai yra daugiau nei visą pastato sieną apimanti, įspūdingo dydžio, beveik 4 m aukščio ir daugiau nei 15 m ilgio, freska.

Tiek klaipėdiečiai, tiek svečiai joje atpažįsta pasaulio ir šalies džiazo muzikos žvaigždes: Toots Thielemans, Maynard Ferguson, Eric Marienthal, Joe Sample, Randy Crawford, Saulius Šiaučiulis, Candy Dulfer, Jojo Mayer ir Sheila Raye Charles.

Klaipėdiečiai dažnai baksnoja į šią freską pirštu, rodydami atvykėliams ir miesto mero Vytauto Grubliausko atvaizdą.

Užuomina studentams

Dar viena didelė E. Šepučio freska yra netoli "Džiazo", kitapus Pilies gatvės, pasukus į Daržų gatvę.

Čia yra 18-uoju numeriu pažymėta, buvusi 4-oji vidurinė mokykla.

Neišvaizdus, nugyventas pastatas dabar yra Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto būstinė.

Architekto dizainerio Sauliaus Jusionio idėją įgyvendino E. Šeputis.

Žadina: apsnūdusius uostamiesčio studentus freskos autorius bando pabudinti iš gilaus miego. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

200 kvadratinių metrų dydžio neofreska puošia ne vieną pastato sieną.

Viename piešinio fragmente pavaizduota mieganti mergina, kitame – kažkieno ranka, traukianti antklodę nuo miegančiosios.

Teigiama, kad tai užuomina uostamiesčio studentams, kurie, anot menininkų, šiuo metu yra apsnūdę ir vangūs. Piešinys skatina juos būti aktyvesnius.

Duoklė kuršių dievui

Vienas pastarųjų E. Šepučio darbų, kurį pastebėjo dar ne visi miesto žmonės, – ant buvusio kino teatro "Žemaitija" stogo atsiradęs laivas.

"Tai yra mano pirmoji skulptūra, pirmas blynas. Pastato savininkai kalbino mane ką nors nupiešti. Išėjau į lauką, pažiūrėjau į tą statinio kampą ir mintyse pamačiau laivą. Greitai pabraižiau eskizą. Sakau: "Darom?" Jie iškart atsakė: "Darom", – apie idėjos gimimą pasakojo E.Šeputis.

Autorius pavadino savo laivą "Gardeoldis".

E. Šepučio žiniomis, tai yra senovės kuršių vėjų, liūties, audros dievas, kartu jis yra ir jūreivių globėjas, kuršių ir prūsų laivų ir žvejybos dievas.

E. Šeputis kuršišką stichijos dievą susiejo su Žemaitijos vardą turinčiu pastatu todėl, kad dalyje Žemaitijos teritorijos gyveno kuršiai, kurie prilyginami skandinavų vikingams ir plaukiojo jūromis panašiais į vikingų laivais.

Klausimai: dažnas, pakėlęs galvą ir pamatęs tarsi į pastato kampą įsirėžusį senovinį laivą, ima ieškoti atsako, kas tuo norėta pasakyti. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Panašų laivą, skambiai pavadintą "Biesos", galima pamatyti Drevernos uoste.

Čia jį laiko kuršių gyvenseną ir karybą rekonstruojantys asociacijos "Pilsotas" nariai.

Per daug stagnacijos

Savo portretą tarp džiazo grandų atvaizdų matantis Klaipėdos meras V. Grubliauskas tikino, kad tokių žaismingų akcentų, kokius kuria E.Šeputis, mūsų mieste niekada nebus per daug.

"Atsimenu, kad ir prieš papuošiant tą pastatą, kuris yra Vakarų laivų gamyklos nuosavybė ir kuriame yra su džiazo vardu siejamas baras, teko labai ilgai diskutuoti su specialistais, įrodinėjant, jog freska papuoš miestą ir tai bus gražu, net nesigilinant į turinį. Derintojai labai priekabiai ir smulkmeniškai tą dalyką vertino, bet juos pavyko įtikinti. O gyvenimas parodė, kad tai – gražu, puošia, yra žaisminga, alsuoja gyvybe, kas miestui yra labai svarbu. Klaipėdai tikrai reikėtų daugiau lankstaus supratimo ir mažiau stagnacijos, aišku, neprarandant saiko ir sveiko proto", – atviravo meras.

V. Grubliauskas palaiko miestą puošiančius, iniciatyvius žmones ir teigė, kad idėjų paversti Klaipėdą spalvingesne, jaukesne, šviesesne.

Jis pripažino, kad ne kiekviena siena tinka naujojo meno piešiniams, bet kur tai nesikerta su paveldosauginiais reikalavimais, spalvų galėtų atsirasti kur kas daugiau.

Miesto galva tikino, kad namų sienos laukia kūrėjų, turinčių fantazijos.