Žemė prisisotino drėgmės
„Jau pernai žiema buvo tokia keista, kad net sunku patikėti. Atrodė, kad augalus kažkas lyg sušaudė. Viena šalia kitos augo obelys, o tik kas antra žuvo. Neįmanoma suprasti, kodėl. Jei jau būtų paprastai nušalę, tai būtų mirusios eilėmis. Lyg kažkas nužudė taškiniu metodu. Kaip kulkomis suvarpyta“, – prisiminė A. Karaliūnaitė.
Šiuo metu vaistažolių šaknis kasanti žolininkė pastebėjo, kad žemė šiemet prisisotino drėgmės iki giliųjų sluoksnių.
„Buvo labai drėgni metai. Perlijo kiaurai tai, ką turėjo perlyti. Gruntiniai vandenys pagaliau atsistatė. Kyla įspūdis, kad žiema turėtų būti su lygsvara. Bet kas ten žino, kaip bus“, – kalbėjo A. Karaliūnaitė.
Prognozėse – šiluma ir pūgos
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) ilgalaikiai sezoniniai modeliai mūsų regionui byloja, kad žiema gali būti šiltesnė už daugiametę normą.
Tai reiškia, kad statistiškai vyraus švelnesnės oro masės.
Tačiau sinoptikai pabrėžia, kad teigiama temperatūros anomalija neatmeta trumpalaikių, bet stiprių speigo bangų – tiesiog jas vėliau nusvers ilgesni atodrėkio periodai.
Jei jau ateis frontas, pavyzdžiui, iš už poliarinio rato, jo niekas nestabdys.
„Man atrodytų, kad vasaris dar bus šaltokas. Gal net primins praėjusių metų žiemą. Šių laikų orai labai sunkiai prognozuojami. Juk neseniai buvo stipri audra, kuri privartė daug medžių. O kaip ji staiga prasidėjo? Lyg iš niekur, truko vieną dieną, o kiek nuostolių. Man atrodo, kad šią žiemą dar bus tokių staigių pūgų. Jei jau ateis frontas, pavyzdžiui, iš už poliarinio rato, jo niekas nestabdys“, – svarstė žolininkė.
A. Karaliūnaitė pastebėjo, kad augalai, kurie dauginasi vegetatyviniu būdu, šiemet atžalas leidžia tik į pietus.
„Į šiaurę jokių atžalų nėra. Labai įdomu, kas čia bus. Visko gali būti, kad pasikartos pernykštės žiemos orai“, – svarstė moteris.
Lietų keis šlapdriba
Europos klimato stebėsenos specialistai teigia, kad dėl numatomo aktyvaus Atlanto ciklonų judėjimo (teigiamos Šiaurės Atlanto osciliacijos fazės – NAO+) į Europą plūs drėgnas oras.
Prognozuojama, kad žiemą sulauksime daugiau kritulių nei įprastai, tačiau dėl aukštesnės temperatūros dažnai vyraus šlapdriba arba lietus.
Nuolatinė sniego danga gali formuotis sunkiau ir dažnai tirpti, ypač vakarinėje šalies dalyje.
Tačiau pasaulinės meteorologinių prognozių ir ekstremalių orų analizės platformos „Severe Weather Europe“ (SWE) modeliai Lietuvai rodo mažesnę sniego dangą nei įprasta.
Tik vasarį prognozuojami gausesni krituliai.
Atšals tik sausį?
ECMWF prognozės rodo, kad sausis turėtų būti šalčiausias mėnuo, nes tuo periodu gali nusilpti vakarų oro srautai ir padidėti atmosferos blokavimo tikimybė. Tai atvertų kelią šaltesnėms masėms iš šiaurės ar rytų pasiekti Lietuvą.
O vasaris bus sudėtingiausias – it didelės orų sūpynės. Prognozuojami staigūs atšilimai, besimaišantys su trumpalaikiais, bet aktyviais snygiais ir plikšala.
Pasauliniai orų stebėjimo institutai, prognozuodami šių metų žiemos orus, neatmeta, kad juos lems stiprėjantis El Ninjo reiškinys. Nors jo tiesioginis poveikis Europai yra mažesnis nei Amerikai, ECMWF stebi stratosferos vėjus ir poliarinį sūkurį.
Jei žiemos viduryje įvyks staigus stratosferos atšilimas (kuris išbalansuoja poliarinį sūkurį), prognozės gali akimirksniu apsiversti ir atnešti anomalų stingdantį šaltį net ir giedros prognozės fone.
„O man atrodo, kad žiema ateis po Trijų Karalių. Gruodis bus dar gražus“, – spėjo žolininkė A. Karaliūnaitė.
(be temos)
(be temos)