KOVOTOJA PRIEŠ SMARVĘ KRATOSI MILŽINIŠKO IEŠKINIO

Klaipėdos apygardos teismas bandė imtis civilinės bylos, kurioje bankrutavusi įmonė siekia prisiteisti iš kalta pripažintos buvusios šios įmonės direktorės ir buhalterės daugiau nei 253 tūkst. eurų. Kovoje už švarią aplinką išgarsėjusi moteris norėjo, kad procesas būtų neviešas.

Pripažinta kalta

Vakar teisme pasirodė Raimonda Zaborė, kurios veidą įsiminė daugybė Lietuvos žmonių, akylai stebinčių klaipėdiečių kovą prieš gamtos teršėjus. Moteris kalbėjo Seime ir jos išsakyti teiginiai pasiekė seimūnų protus bei širdis.

Tačiau teisme ne pirmą kartą R.Zaborės pavardė minima ne dėl šių reikalų. Ji buvo nuteista lygtine pustrečių metų laisvės atėmimo bausme, o šis nuosprendis jau įsiteisėjo.

Teismas moterį pripažino kalta dėl bendrovei "Ramesa" priklausiusio didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Nustatyta, kad 2015 m. sausio–gegužės mėnesiais, kai R.Zaborė vadovavo minėtai bendrovei, iš kasos pati sau išdavė 299 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Teismo sprendimu moteris turi atlyginti valstybei 49,9 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių.

Moteris kalbėjo Seime ir jos išsakyti teiginiai pasiekė seimūnų protus bei širdis.

Civiline tvarka bylinėjamasi dėl bankrutavusiai įmonei atlygintinos šimtatūkstantinės žalos atlyginimo. Vakar turėjo įvykti tvarkomasis posėdis.

Prabilo apie spaudimą

Posėdžio pradžioje R.Zaborė paprašė neviešo posėdžio, esą būdama visuomenės veikėja ji patiria spaudimą iš tam tikrų įmonių dėl savo visuomeninės veiklos.

Teisėja paprašė konkrečiau suformuluoti prašymą, o neišgirdusi patikslinimo nusprendė jį atmesti.

Kaip tokiais atvejais įprasta, teisėja paklausė šalių, ar yra bent menkiausia galimybė susitaikyti ir baigti ginčą be teismo įsikišimo.

Bankroto administratorius tikino, kad su juo R.Zaborė nebandė kalbėti, neaptarė tokios galimybės ir atsiliepime į ieškinį, tad nėra pagrindo ir taikytis.

Susikirto nuomonės

Atsakove šioje situacijoje įvardijama R.Zaborė, užuot trumpai ir aiškiai išdėsčiusi savo poziciją, pradėjo ilgą pasakojimą, iš kurio aiškėjo, kad Klaipėdos apygardos teisme bus nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla.

Jos nagrinėjimo pradžia dar tik numatoma vasario 26 d. Kada ji bus išnagrinėta, negalima nuspėti. R.Zaborė prašė prijungti prie civilinės baudžiamosios bylos dokumentus.

Civilinėje byloje duomenų apie kitą baudžiamąjį procesą nėra, pati atsakovė taip pat nepateikė teismui apie tai jokių dokumentų.

Bankroto administratoriaus interesams teisme atstovaujantis advokatas įsitikinęs, kad didžiausias pagrindas reikalauti ieškinio patenkinimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame R.Zaborė pripažinta kalta.

R.Zaborė tikino, kad šis nuosprendis dar nėra galutinis. Ji dar gali pateikti kasacinį skundą, terminas tam dar nėra praleistas.

Moteris tikino, kad, išskyrus apkaltinamąjį nuosprendį, jokių įrodymų, kad ji pasisavino daugiau nei 258 tūkst. eurų, nėra.

Bankroto administratorius aiškino, kad atsiliepdama į ieškinį R.Zaborė prašė atidėti ieškinio nagrinėjimą arba jo nenagrinėti, arba atmesti. Esą svarių argumentų, kodėl teismas taip turėtų pasielgti, atsakovė nenurodžiusi.

R.Zaborė nebuvo pasiruošusi pati atremti priešingos pusės argumentus ir teigė samdytis advokatą šiai bylai neturinti iš ko, o pati nežinanti, kaip vyksta parengiamasis posėdis.

Vėl stos prieš teismą

Apie kitą bylą, kurioje R.Zaborė taip pat sėdės kaltinamųjų suole su penkiais kitais teisiamaisiais, prokuratūra neseniai platino viešą pranešimą.

Jame teigiama, kad teismas aiškinsis aštuonis svetimo turto pasisavinimo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir padėjimo vykdyti šias nusikalstamas veikas faktus.

Tyrimo duomenimis, statybos darbus vykdančios įmonės direktorius, sumanęs pasisavinti įmonių pinigus ir išvengti mokėtinų mokesčių, į savo planą įtraukė kitų įmonių direktorius.

Bylos duomenimis, kaltinamieji imituodavo sandorius, pasirašydavo fiktyvias subrangos sutartis, kuriose subrangovas rangovui neva įsipareigodavo atlikti įvairius remonto darbus, suteikti statybinės technikos nuomą, atlikti santechnikos ir elektros instaliacijos darbus, santechnikos medžiagų tiekimą, mechanizmų nuomą.

Vėliau buvo išrašomi netikri atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai, o pinigai išgryninami.

Bendra fiktyviuose atliktų darbų aktuose, sąskaitose faktūrose, pinigų priėmimo kvituose nurodyta suma dėl tariamų darbų atlikimo, jų perdavimo ir tariamo pinigų priėmimo, viršija 315 tūkst. eurų, o privalomų mokėti įmokų ir mokesčių valstybei nesumokėta suma siekia beveik 100 tūkst. eurų.

R.Zaborės vaidmuo šioje byloje nėra pagrindinis, ją prokurorai įvardija kaip nusikaltimo padėjėją.

Jos interesams teisme atstovausiantis advokatas Irmantas Balčiūnas nusiteikęs įrodinėti, kad jo ginamoji bus antrą kartą teisiama už tą patį.

Paprašyta papasakoti apie kitą baudžiamąją bylą R.Zaborė pareiškė: "Aš nieko nekomentuosiu."