Prarado porą tūkstančių

Panašu, kad būtent tokiu būdu šią savaitę buvo apgauta 65 metų moteris, kuri į policiją kreipėsi po poros dienų.

Savo pareiškime pareigūnams ji nurodė susigundžiusi galimu laimėjimu neva vykstančioje loterijoje, apie kurią sužinojo iš socialinių tinklų.

Visuomenei policijos komisariato atstovų pateikiama itin trumpa nusikaltimo istorija, todėl vieno sakinio apibūdinimas neatskleidžia, kurioje bendravimo su sukčiais vietoje auka padarė lemiamą klaidą.

Taip ir 65-erių moters apgavystės istorijoje teigiama, kad nukentėjusioji suvedė savo elektroninės bankininkystės kodus ir po to pamatė, kad iš jos banko sąskaitos dingo 1 983 eurai.

Pranešė apie loteriją

Socialiniuose tinkluose vis pasirodo žinutės, kuriomis vartotojai prašo niekam nesiųsti savo telefono numerio, nes to paprastai prašo sukčiai.

Tokias žinutes dažniausiai skelbia tie, kurių vardu jau bandė pasinaudoti apgavikai.

Po paprasto ir, atrodytų, nuoširdaus prašymo atsiųsti savo telefono numerį eina kita žinutė, kuria pranešama, kad draugas įtrauks jį į bendrą PIGU.LT ir MAXIMA.LT akciją. Tame pačiame laiške prašoma gautą trumpąją žinutę į telefoną persiųsti šiam bičiuliui.

Jei bent kelias akimirkas žmogus suabejoja, atskrieja paraginantis klausimas: „Gerai?“

Jei atsakymo nesulaukia dar kelias akimirkas, vėl gauna paraginimą: „Parašyk man 6 skaitmenų kodą.“

Po to yra patikinimas, kad šis kodas lėmė kelių tūkstančių eurų laimėjimą, kurį draugas žada pasidalinti su laimėti padėjusiu bičiuliu.

Būtent tada ir išviliojami slapti elektroninės bankininkystės duomenys.

Gelbsti lietuvių kalba

Akylesni ir jau girdėję apie panašius nusikaltimus žmonės pastebi, kad draugo žinutėse viename sakinyje į jį kreipiamasi vienaskaita, taip, kaip jie yra įpratę bendrauti, o kitoje – daugiskaita.

Atidesniuosius išgelbėja mūsų kalbos ypatumai, kai, priklausomai nuo jų amžiaus ir santykio su pašnekovu, galime į žmones kreiptis vienaskaita arba daugiskaita.

Dirbtinis intelektas bei virtualiosios vertimo programėlės šių niuansų dar neperkando.

Paprastai, po to, kai kažkieno vardu pasipila laiškai draugams, daugelis jų skuba paskambinti šiam žmogui ir įsitikinti, ar jis tikrai siūlo dalyvauti loterijoje.

Žmonės vėliau dalijasi pamanę, kad draugas pametė telefoną ir nori susigrąžinti kontaktus.

Kiti nenusiuntę apgavikams savo banko duomenų, vėliau sužino, kad buvo įsibrauta į jų susirašinėjimo programėlę ir jau šio žmogaus vardu buvo išsiuntinėti siūlymai dalyvauti loterijoje.

Daugelis pajutę tokią grėsmę suskubo keisti prisijungimo prie šios programėlės slaptažodį.