Įtariama, kad kaltinamoji vykdė sistemingą ir iš anksto gerai apgalvotą sukčiavimo schemą, kurios pagrindu apgaule buvo pasisavintos valstybės biudžeto lėšos.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2019-2022 metais, dirbdama buhaltere penkiose privačiose įmonėse, kaltinamoji, pasinaudodama savo pareigomis, įtraukė į įmonių buhalterinę apskaitą fiktyvias paslaugų sutartis ir netikras sąskaitas faktūras, pagal kurias keturi fiziniai asmenys neva teikė įmonėms paslaugas ir gavo už tai užmokestį.

Remdamasi šiais suklastotais dokumentais, kaltinamoji pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) mėnesines ir metines gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas, kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie išmokėtas sumas. Vėliau, turėdama šių asmenų prisijungimo duomenis prie VMI elektroninio deklaravimo sistemos, ji jų vardu pateikė metines pajamų deklaracijas, kuriose deklaravo fiktyvias pajamas bei tariamą GPM permoką ir pateikė prašymus ją grąžinti.

Nors realiai jokios pajamos šiems fiziniams asmenims nebuvo išmokėtos, VMI, suklaidinta pateiktų melagingų duomenų, grąžindavo gyventojų pajamų mokesčio permokas į jų banko sąskaitas.

Valstybei padaryta žala skirtingose įmonėse svyravo nuo kelių tūkstančių iki daugiau kaip 50 tūkst. eurų, o bendra neteisėtai iš valstybės biudžeto pasisavintų lėšų suma viršija 137 tūkst. eurų.

Palangiškei pareikšti kaltinimai dėl dešimties nusikalstamų veikų. Už šiuos nusikaltimus jai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos  pareigūnai.

Byla perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.