REZONANSINIO NUSIKALTIMO ALIBI – PAVOGTA KLAIPĖDIETĖS TAPATYBĖ

JAV plačiai nuskambėjusioje 3 mln. dolerių vertės vagysčių istorijoje minimas klaipėdietės Aušros Baužinskaitės vardas bei pavardė. Atitinka ir gimimo metai, mėnuo, diena. Tačiau lietuvė veltui mėgina teisėsaugą priversti išsiaiškinti, kas pavogė jos tapatybę ir užsienyje padarė didelio atgarsio sulaukusį nusikaltimą.

Sutapo asmens duomenys?

Šiuo metu jau sutuoktinio pavardę turinti moteris dienraščiui prisipažino, kad jaučiasi labai prastai dėl JAV linksniuojamos jos mergautinės pavardės, kuri galbūt jau yra įtraukta į nusikaltėlių sąrašą.

Moteris 2001 m. 6 mėnesius yra gyvenusi ir legaliai dirbusi JAV, todėl baiminasi, kad dabar jai gali visam laikui užsiverti galimybė patekti į šią šalį.

Atsitiktinai įvedusi savo pavardę interneto naršyklėje, klaipėdietė Aušra perskaitė Jungtinių Amerikos Valstijų laikraščių pirmuosius puslapius, kuriuose rašoma apie skandalingą istoriją.

Los Andžele, Pietų Kalifornijoje, taip pat Kolorado valstijoje, Floridoje ir Vašingtone penki romų tautybės asmenys nuo 2009 m. vykdė milijoninę aferą.

Grupuotė amerikiečių buvo praminta "Apple vagysčių žiedu".

Žinomose elektronikos prekių parduotuvėse du vyrai ir trys moterys pasirodydavo lyg paprasti pirkėjai. Grupuotė išsirinkdavo brangius įrenginius ir apsimesdavo apžiūrinėjantys prekes.

Romai sustodavo ratu, taip uždengdami vaizdą parduotuves stebinčioms apsaugos kameroms. Dažniausiai viena moterų mikliai pasikišdavo prekes po plačiais rūbais.

Po to nusikaltėliai akimirksniu pasišalindavo iš prekybos salių. Nusikaltėliai vagystę įvykdydavo per 2–3 min.

Prisistatė atvykėliais iš Lenkijos

Skelbiama, kad viena iš penkių grupuotės narių buvo deportuota dar prieš įvykdant sulaikymo operaciją.

Keturis mėnesius trukęs FTB ir policijos tyrimas baigėsi keturių romų sulaikymu.

"Paaiškėjo, kad pernai metų kovą įvykusioje operacijoje minima Aušra Baužinskaitė, gimusi tais pačiais metais, tą patį mėnesį ir dieną, kaip ir aš. Kai tai perskaičiau, likau šokiruota", – "Klaipėdai" pasakojo Aušra.

Romai Amerikoje plėšikavo kone kasdien. Policijos tyrėjai nustatė, kad nusikaltėliai pavogė mažiausiai 3 mln. dolerių (7 542 600 litų) vertės prekių, tačiau ši suma dar tikslinama.

Po sulaikymo romai prisistatė esantys atvykėliai iš Čikagos, o kilę esą iš Lenkijos. Visų sulaikytųjų pavardės yra lenkiškos, išskyrus, vienos – Aušros Baužinskaitės.

Įtariamieji aiškino, kad taip mėgina išpirkti giminaičio dviejų milijonų dolerių skolą.

Dokumentus pavogė

Su vyru verslu užsiimanti klaipėdietė Aušra tikino, jog įtaria, kad garsioje aferoje įsipainiojusi romų tautybės moteris galbūt naudojosi suklastotu dokumentu.

Klaipėdietė nerimavo, kad į nusikaltėlių rankas galėjo patekti jos 2006 m. pavogta asmens tapatybės kortelė, kai vagišiai nugvelbė jos daiktus.

"Man tai labai nemalonu, nes įvedus mano mergautinę pavardę interneto naršyklėje, galima atrasti tokių sąsajų su šiuo nusikaltimu. Pamėginau išsiaiškinti, ar tikrai niekas nepasinaudojo mano vardu", – pasakojo klaipėdietė.

Moteris susisiekė su JAV ambasada. Čia klaipėdietei buvo patarta kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biurą.

"Kai paskambinau jiems, gavau atsakymą, kad turiu kreiptis tiesiai į Klaipėdos policiją ir tik vėliau jie perduos viską atsakingiems asmenims. Aš išsiunčiau laišką paštu Lietuvos generaliniam komisarui ir elektroninį laišką ambasadai. Tačiau iš ambasados jokių atsakymų negavau iki šiol", – stebėjosi Aušra.

Neįžvelgė nusikaltimo

Prašymą išsiaiškinti, ar JAV sulaikyta moteris nėra pasisavinusi klaipėdietės tapatybės, Policijos departamentas persiuntė uostamiesčio pareigūnams.

Tyrimo ėmėsi 1-ojo policijos komisariato laikinai Viešosios tvarkos skyriui vadovaujantis Arūnas Pužauskas.

"Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nenustatyto asmens, kuris JAV prisistatė Aušra Baužinskaite, veiksmuose nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamajame kodekse dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu", – raštu klaipėdietei atsakė A.Pužauskas.

Ikiteisminį tyrimą uostamiesčio policija atsisakė pradėti.
"Atsakymą gavau, kai buvau išvykusi iš Lietuvos. Jį galėjau apskųsti per 7 dienas. Terminas praleistas, tad prisipažinsiu, jog nebematau prasmės ieškoti teisybės", – atviravo moteris.

Amerika – per toli

"Čia nėra taip paprasta, kad eilinis tyrėjas iš Kretingos galėtų užklausti JAV teisėsaugą dėl jų tyrimo. Mes susėdome, pamąstėme ir pateikėme atsakymą. Šiaip pagal skundą, kad žmogus kažkur kažką perskaitė, kažin ar įmanoma pradėti tyrimą. Jei būtų buvę priemonių, kuriomis būtume galėję viską patikrinti, be abejonės, tai būtume padarę", – aiškino A.Pužauskas.

Pareigūną nustebino moters atkaklus noras žinoti, ar tikrai jos pavardė yra įpinta į kriminalinį nusikaltimą, ar tai tik sutampantys duomenys.

"O kiek tai kainuos Lietuvos teisėsaugai, norint atsakyti į šį klausimą?" – retoriškai klausė A.Pužauskas.

Paklaustas, kodėl pareigūnai nepatikrino, ar užsienio šalies teisėsaugininkai nesidomėjo 2006 m. pradingusiais klaipėdietės dokumentais, pareigūnas negalėjo atsakyti.

"ES mastu galime patikrinti pamestą dokumentą. Tačiau pasaulio mastu tai galbūt galėsime padaryti tik ateityje. Nemanau, kad moteris turės problemų, juk ji dabar turi visai kitą pavardę", – prognozavo A.Pužauskas.

Duomenų bazių užtenka

Vis dėlto patirtis byloja, kad analogiškose situacijose atsidūrę lietuviai gali patekti į labai net nemalonias situacijas.

Vieno mūsų šalies piliečio atostogos baigėsi 7 dienų viešnage užsienio kurorto kalėjime. Vyras nežinojo, kad jo pamestas pasas pateko į albanų rankas. Lietuvio dokumentą turėjęs asmuo padarė nusikaltimą svečioje šalyje ir pradingo.

Po kurio laiko lėktuvu į šiltus kraštus nusileidęs niekuo dėtas vyriškis buvo sulaikytas ir savaitei įkištas į areštinę, kol išaiškėjo, kad kažkas pasinaudojo jo tapatybe.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Interpolo Lietuvos nacionalinio skyriaus viršininkas Saulius Puidokas tikino, kad klaipėdietės istorijoje klaustukų tikrai yra.

"Jai vertėtų kreiptis į prokuratūrą ir, jei jos netenkina policijos pateiktas atsakymas, prašyti atnaujinti tyrimą. Nėra jau taip, kad mūsų teisėsauga negalėtų išsiaiškinti šios istorijos detalių", – tikino S.Puidokas.

Ne vienus metus Interpolo Lietuvos nacionaliniam skyriui vadovaujantis S.Puidokas pripažino, kad aiškinantis, ar asmuo pateikia tikrą ar suklastotą dokumentą, įvairiose valstybėse kyla įvairiausių niuansų.

"Svarbu žinoti, kokia duomenų baze naudojasi tyrimą atliekantys pareigūnai ir ar jiems yra prieinamos visos informacinės sistemos. Nuo 2003 m. visi pamesti ar prarasti asmens dokumentai Lietuvoje yra įtraukiami į duomenų bazę. Kadangi moteris paso neteko 2006-aisiais, paso duomenys turėtų būti įtraukti į sistemą, tačiau negaliu atsakyti, ar ji tikrai buvo prieinama konkretiems tyrimą Amerikoje atlikusiems pareigūnams", – aiškino S.Puidokas.

300 tūkst. pamestų dokumentų

Europos valstybių teisėsaugos institucijos šiuos duomenis į bendrai šalių teisėsaugininkams prieinamas bazes perkelia per kelias minutes.

Šiuo metu Lietuvos pareigūnai jau yra suregistravę ir į sistemą įkėlę apie 300 tūkst. įvairių kelionės dokumentų, kurie yra pamesti ar prarasti.

Be Interpolo ar Europolo, Lietuvos policija yra prisijungusi prie Šengeno informacinės sistemos (SIS). Tai bendra Šengeno erdvės valstybių narių informacinė sistema, leidžianti valstybių teisėsaugos institucijoms bendradarbiauti keičiantis informacija ir gauti informaciją apie perspėjimus dėl asmenų arba daiktų.

Naudodamasis šia sistema kiekvienas policijos pareigūnas gali patikrinti, ar asmuo nėra ieškomas kitų valstybių teisėsaugos institucijų, o jei ieškomas, tai sistema nurodo, kokių veiksmų reikia imtis.

Pasak S.Puidoko, policijos pareigūnas, įvesdamas vieną paklausimą į policijos informacinę sistemą, gauna akimirksniu tris atsakymus iš skirtingų duomenų bazių: iš nacionalinių registrų, SIS ir Interpolo duomenų bazės.

Tirs Interpolas?

"Šiuo metu Europoje net keliamas klausimas, kad ne tik teisėsaugos, bet ir privačios įstaigos galėtų naudotis konkrečia tokių sistemų dalimi. Diskutuojama, ar vertėtų leisti prie sistemos prisijungti kelionių agentūroms, viešbučiams. Sistemos duomenimis naudotis nebus galima, tačiau būtų įmanoma patikrinti, ar žmogus pateikė galiojantį asmens dokumentą, ar registruotą kaip pavogtą ar prarastą", – apie naujoves kalbėjo Interpolo Lietuvos nacionalinio skyriaus vadovas.

S.Puidoko nuomone, konkretų atsakymą į klaipėdietės keliamą klausimą būtų galima pateikti tik išsiaiškinus visas aplinkybes.

"Nors nesu įsigilinęs į šią konkrečią klaipėdietės istoriją, tačiau iš pirmo žvilgsnio manyčiau, kad ji pagrįstai kelią klausimą. Iš tiesų, prieš išvykstant į Jungtines Amerikos Valstijas jai vertėtų žinoti, ar nesulauks nemalonumų. Nes kitaip bus pažeista jos teisė į laisvą judėjimą. Rengiant atsakymą į jos paklausimą, mes nebuvome įtraukti. Šią akimirką atsakymo šiai klaipėdietei negaliu pateikti, tačiau jos pateiktas aplinkybes reikia aiškintis, o tam reikia laiko", – tikino S.Puidokas.