Šilutės taršos byloje rekordinė 55 mln. eurų žala aplinkai sumažinta iki 386 tūkst. eurų | KaunoDiena.lt

ŠILUTĖS TARŠOS BYLOJE REKORDINĖ 55 MLN. EURŲ ŽALA APLINKAI SUMAŽINTA IKI 386 TŪKST. EURŲ

  • 0

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose atvertus bylą dėl teritorijos Šilutėje užteršimo naftos produktais paaiškėjo, kad rezonansą visuomenėje sukėlęs pirminis 55,5 mln. eurų žalos aplinkai įvertinimas virto vos 386 tūkst. eurų siekiančiu civiliniu ieškiniu. Aiškėja, kad galutinė ieškinio suma byloje nustatyta įvertinus aplinkos atkūrimo priemones ir užteršto grunto kiekį apskaičiavus pagal tarptautinę metodiką.

Į šalies aplinkosaugos istoriją patekęs taršos atvejis įvyko 2017 m. spalio mėnesį, kai Šilutėje iš autobusų parko į utilizavimui nepritaikytą vietą buvo pervežta 5321 tona naftos produktais užteršto grunto. Gruntas buvo suverstas buvusių metalinių garažų teritorijoje.

Byla susilaukė ypatingo dėmesio, nes, pirminiais aplinkosaugininkų ir teisėsaugos vertinimais, apskaičiuota žala aplinkai buvo didžiausia per visą šalies istoriją.

Tačiau teisme pradėjus bylos nagrinėjimą paaiškėjo, kad atlikus patikslintą aplinkai padarytos žalos skaičiavimą bei pritaikius ir Jungtinės Karalystės aplinkos apsaugos agentūros taikomą metodiką, byloje pareikštas 386 tūkst. eurų civilinis ieškinys.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams praėjusių metų pabaigoje perduotoje baudžiamojoje byloje piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinami buvę Šilutės rajono savivaldybės darbuotojai ir Šilutės autobuso parko direktorius.

Jie kaltinami tuo, jog esą veikdami kaip bendrininkai ir būdami iš anksto susitarę, piktnaudžiaudami tarnyba ir viršydami įgaliojimus, neteisėtai organizavo transportą ir pažeisdami įstatymus pervežė naftos produktais užterštą gruntą į tam neskirtą vietą bei paskleidė toksiškas medžiagas po teritoriją.

Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad užteršus kenksmingomis medžiagos minėtą teritoriją, žala buvo padaryta žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams.

Žalos vertinimą institucija atliko remdamasi „Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika“. Ši metodika numato, kad įgyvendinus aplinkos atkūrimo priemones ir iš teritorijos pašalinus teršalus, būtų laikoma, kad žala aplinkai nepadaryta.

Patikslinus aplinkai padarytos žalos skaičiavimą, kuriame įtrauktos ir aplinkybės, jog dalis teritorijų per atitinkamą laikotarpį buvo išvalytos, nustatyta, jog reali žala aplinkai šiuo metu siekia 386 616 eurų.

Tai ne pirmas atvejis Lietuvos teismų praktikoje, kai žala gamtai, paskaičiuota pagal pastarąją metodiką, yra reikšmingai sumažinama po to, kai teršėjas pritaiko aplinkos atkūrimo priemones.

Šiuo metu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, dėl grunto teršimo statybinėmis atliekomis, įgyvendinus aplinkos atkūrimo priemones, civilinis ieškinys buvo sumažintas nuo 33,3 mln. eurų iki 15,9 mln. eurų.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS