Nusikaltėliai, įvaldę telefoninių sukčių metodus, varo į paniką stambias Europos verslo įmones. Šimtus tūkstančių eurų sukčiams išvilioti pakanka pasitelkus internete pasiekiamą informaciją ir psichologijos žinias.

Pinigai plaukė iš  Olandijos

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė vadinamąjį socialinės inžinerijos sukčiavimo atvejį, kai uostamiestyje registruotos bendrovės akcininkas Nigerijos pilietis ir Klaipėdos gyventojas, įmonės direktorius, bandė išsigryninti dalį apgaule iš vienos Olandijos bendrovės gautų pinigų.

Sulaikytiems įtariamiesiems pareikšti įtarimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Aukomis rinkosi moteris

Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis tikino, kad sukčiai veikdavo pagal Europoje jau gerai žinomą metodą.

„Dažniausiai pasirenkamos stambios korporacijos, turinčios padalinių ar antrinių įmonių kitose šalyse. Tokie atvejai jau užfiksuoti Prancūzijoje, Ispanijoje, kitose šalyse. Dažniausiai kokios nors nedidelės įmonės ar bendrovės padalinio finansininkė sulaukdavo aukštas pareigas bendrovėje užimančio žmogaus skambučio“, – sukčių veikimo principus nupasakojo pareigūnas.

Sukčiai dažniausiai aukomis pasirinkdavo moteris.

„Suveikdavo prisistačiusio žmogaus pavardė ir pareigos. Buhalterė ar finansininkė veikiausiai net nėra mačiusi bendrovės vadovo, tik žino jo pavardę. Žmogus sugebėdavo įtikinti, kad informacija, kuria jis pasidalys su buhaltere, yra itin konfidenciali ir ji negali niekam apie tai prasitarti. Buvo minimos įvairios priežastys, net prisidengiama įmonei neva gresiančia restruktūrizacija, ir nurodoma tam tikrą dalį pinigų pervesti į nurodytą sąskaitą“, – kalbėjo S.Šileikis.

Pervedė 38 tūkst. eurų

Į Klaipėdoje įkurtos fiktyvios įmonės sąskaitą po tokių sukčių machinacijų įplaukė 38 tūkst. eurų. Pinigai buvo pervesti iš vienos Olandijoje įsikūrusios JAV bendrovės atstovybės.

Paaiškėjo, kad Klaipėdoje registruotoje bendrovėje dirba vienintelis darbuotojas – direktorius, o bendrovės pagrindinis akcininkas – Nigerijos pilietis oficialiai niekur nedirba ir nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio nebeturi laikino leidimo gyventi Lietuvoje.

FNTT pareigūnams šie veikėjai įkliuvo tada, kai atžingsniavo į banką, ketindami išgryninti savo grobį. Įtariamųjų gyvenamosiose vietose buvo rasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi dokumentai, kompiuteriai ir dalis nusikalstamu būdu gautų pinigų.

Abu įtariamieji suimti.

FNTT pažymi, kad vadinamasis „socialinės inžinerijos“ sukčiavimo (angl. social engineering) būdas pasireiškia psichologiniu asmens manipuliavimu ir įtaigos naudojimu, siekiant įtikinti auką tam tikrų veiksmų atlikimu.

Pasitikėdamas ir neabejodamas sukčiautojais, asmuo atskleidžia konfidencialią informaciją ar atlieka sukčiautojų prašomus veiksmus, pavyzdžiui, perveda pinigines lėšas.