Kandidatu į susisiekimo ministrus įvardytas Seimo narys socialdemokratas Rimantas Sinkevičius pareiškė, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ gali būti perduota Susisiekimo ministerijai.

Interviu BNS R.Sinkevičius pareiškė, kad bendrovė yra logistikos, o ne energetikos įmonė.

„Būčiau už tai, kad “Klaipėdos nafta„ būtų ne energetikos įmonė, nes ji iš tikro nėra jokia energetikos įmonė. Ji yra logistikos įmonė. Ir terminalas (SGD terminalas - BNS) yra ne energetikos objektas, o logistikos įmonė, per kurią perkraunamas krovinys (...). Komercinės pusės - iš kur pirksiu dujas ir kiek parduosiu - reikalai gali būti ir Energetikos ministerijos pavaldume, bet terminalo valdymo reikalai turi atitekti Susisiekimo ministerijai“, - kalbėjo kandidatas į ministrus.

R.Sinkevičius teigė, kad visas kompleksas turėtų būti perduotas iš Energetikos ministerijos Susisiekimo ministerijai: „Nežinau, ar tam pritars Vyriausybė, nes yra nusistovėjusi tvarka“.

Kaip pavyzdį jis minėjo „Klaipėdos naftos“ sutartį su antrine Rusijos koncerno „Lukoil“ įmone „Litasco“, kuri pagal sutartį su „Klaipėdos nafta“ dvejiems metams, R.Sinkevičiaus žodžiais, išsinuomojo talpyklas už aukštesnę kainą, negu mokėjo Baltarusijos bendrovė „Belneftechim“.

Nuo spalio „Klaipėdos nafta“ nutraukė sutartį su kita Baltarusijos įmone „Transchema“, kuri, anot įmonės, nevykdė sutarties sąlygų. Pagal rugpjūčio pabaigoje “Klaipėdos naftos„ ir Šveicarijoje registruotos “Litasco" pasirašytą sutartį pastaroji įsipareigojo krauti apie 2 mln. tonų produktų per metus, arba 25 proc. visų terminalo pajėgumų.

„Klaipėdos nafta“ išnuomodama elgiasi lyg ir teisingai. Taip, gauna didesnę nuomos kainą. Bet, tarkime, „Lukoil“ nekrauna nieko, nuomos mokestį tvarkingai moka, ką nori, tą daro. Štai taip sužlugdomas naftos produktų srautas iš Baltarusijos - neturime talpų. Tada tas srautas sukasi kita linkme. Prarandame krovinį, jo nebesusigrąžinsi (...). O juk iš vienos tonos pervežtos Lietuva gauna 70 litų - iš jų 11 litų atplaukia į biudžetą", - BNS sakė R.Sinkevičius.

„Lyg žinybinis įmonės interesas teisėtas, bet vienos ūkio šakos arba valstybės mastu žiūrint, tai nepriimtina“, - pridūrė jis.

Kalbėdamas apie SGD terminalo statybos finansavimą, jis sakė, kad įmonės kontrolę turi išlaikyti valstybė.

„Terminalo du trečdalius turi išlaikyti valstybė savo nuosavybėje. Tai pozicijai pritariu. Ir jeigu lieka laisvų akcijų, prašom. Neatmetu, kad gali būti išleista papildoma akcijų emisija. Ir vėl - du trečdalius pasiima valstybė, o likusią dalį - kas nori“, - sakė R.Sinkevičius.

„Gali būti investicijos skolintos, gali būti obligacijos. Svarbiausia, kad terminalas būtų pastatytas laiku, išliktų valstybės valdyme ir kad būtų pasiektas jo tikslas - numušti gamtinių dujų kainą“, - interviu BNS kalbėjo R.Sinkevičius, kuris 2005– 2008 metais buvo koncerno "Achemos grupė“ vystymo direktorius.