Noriu pasidalinti savo mintimis. Manau, kad tai – ne mano vienos nuomonė. Netoli vieno prekybos centro gyvenu jau ketverius metus. Būtent čia ir įvyko konfliktas. Visada manęs netenkino tai, kad šioje parduotuvėje ant bandelių tupinėja musės. Suprantu, kad centro direktorius, gyvendamas ne Lietuvoje, jų nemato, bet negi nemato ir parduotuvėje dirbančios vadybininkės? Jos juk vaikšto po salę. Kodėl užėjusi į kitas parduotuves matau padarytus specialius gaubtus, dengiančius bandeles? Mūsų visuomenėje plaukioja virusai, įvairių rūšių bakterijos. Žmonės, praeidami pro šalį, gali nusikosėti, nusičiaudėti. Į ką žiūri parduotuvės administracija? Ar didelius pinigus kainuoja uždėti tuos gaubtus?

Marija

Sutvarkytas takas džiugina širdį

Prie Žardės tvenkinio buvo labai blogas takas. Bet šiemet per pačius karščius tą taką labai gražiai sutvarkė. Kadangi gyvenu netoliese, iš balkono stebėjau, kaip darbininkai kruopščiai ir atsakingai dirba. Dienomis buvo ir iki 30 laipsnių karščio, bet vyrai vis tiek darbavosi. Dabar tuo taku eina žmonės, mamytės su vežimėliais. Pilnas takas žmonių kiekvieną vakarą. Tai labai džiugina širdį. Šaunuoliai.

Aldona V.

Ko jie siekia?

Man šiek tiek keista, kad tokios šventės kaip Dzūkų diena, Joniškiečių piknikas švenčiamos pas mus, Klaipėdoje. Dar nesu girdėjusi, kad klaipėdiečių diena būtų švenčiama, pavyzdžiui, Vilniuje, Bezdonyse ar dar kur nors kitur. Taip pat neaišku, ko tokiomis šventėmis siekiama?

Artūras

Slepiasi po netikrais vardais

Mane sukrėtė A.Aleksėjūnaitės straipsnis "Masalas paauglėms – manekenių mokykla?" ("Klaipėda", 2022 09 03). Labai gerai, kad žurnalistai imasi tokių svarbių tyrimų. Juk galėjo nukentėti nekalti vaikai. Kas žino, kur atsidūrė mergaičių nuotraukos? Belieka tikėtis, kad neatsiras naivuolių mamų, patikėjusių painia fiktyvių asmenų brukama istorija. Tokios tų socialinių tinklų blogybės – niekada nežinai, kas slepiasi už profilio, o kol neįvyksta nusikaltimas, kreiptis lyg ir niekur negali, nes nėra įrodymų, tik įtarimai.

Edita