Norėčiau valdžios vyrams pasiūlyti, kad prieš žiemą neardytų benamių būstų. Juk jau ateina šalčiai, kam juos palikti be jokios pastogės? Galbūt geriau pavasarį šiuos veiksmus atlikti. Tikrai gaila tokių bedalių. Vaikystėje mačiau žmonių, kurie taip pat elgetavo, tačiau tada niekas jų nevarė ir nesišaipė. Reikia suprasti, kad ne iš lengvo gyvenimo jie tokį kelią pasirinko.

Ona

"Žvejys" buvo kaip tėvas

Noriu pasakyti, kad "Žvejo" paminklo Klaipėdai būtinai reikia. Kai buvome jauni žvejai, patys jį netgi puošdavome. Pamenu, kad kažkada net milicija buvo atvažiavusi, kai užrišome jam kaklaraištį. Manau, ši tradicija yra kartu ir visos Lietuvos tradicija. Prisiminimas, kad turėjome stiprią žuvininkystės pramonę. Kai buvome kursantai, labai gerbėme šį paminklą. Klaipėdoje yra dar ne vienas jūreivis, kuris tikrai gerbia ir myli "Žvejį". Mums jis buvo kaip tėvas. Šis paminklas – Klaipėdos istorija.

Romas

Ašarą braukiau dukart

Stebėjau šią savaitę Klaipėdą ir visą Lietuvą pasiekusį istorinį įvykį. Žiūrėjau į pro uosto vartus įplaukiantį suskystintųjų gamtinių dujų laivą-saugyklą "Independence". Tada euforijos pagauta net ašarą nubraukiau. Tai tikrai buvo įvykis, privertęs ir susigraudinti, ir didžiuotis. Antradienį vėl teko nubraukti ašarą, todėl kad vis dėlto šiluma brangs. Nors pirmadienį ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir kiti aukšti šalies vadovai sakė, kad dujos nebrangs, tačiau šiandien jau skaitome kitas žinias. Kuo tikėti?

Eugenija

Skaičiuoja neteisingai

Už viską iš žmonių ima pinigus. Ir, galiu pastebėti, ne visada teisingai. Paprastai mokesčiai yra skaičiuojami pagal buto kvadratus. Bet iš to naudos mažai, juk kartais ir mažam bute gyvena keturi ar penki žmonės. Mes su vyru jau skaičiuojame 92-uosius, abu esame invalidai. Per savaitę vos kelis kartus išeiname į parduotuvę. O mums mokesčius skaičiuoja pagal buto dydį. Neseniai nusprendė laiptinėse keisti langus ir vėl skaičiuos pagal tai, kokio dydžio butas. Laiptinėje langai dideli, vėl teks mokėti po kelis šimtus litų. Iš kur sukrapštyti tiek pinigų? Dviejuose kambariuose mes gyvename tik dviese. Kaip išsimokėti?

Onutė

Dvikojai demonai

Labai džiaugiuosi skaitydama dienraštį "Klaipėda". Neseniai man į širdį įsirėžė Leono Dykovo straipsnis "Pilietiško stepių vilko netektis". Labai džiaugiuosi tokiais žmonėmis, kuriems labiau rūpi dvasiniai, o ne materialiniai reikalai. Tokie žmonės tikrai yra mūsų ateitis. Vis dėlto Lietuvoje yra daug tokių, kuriuos aš norėčiau pavadinti dvikojais demonais. Jie linkę kankinti ir kenkti kitaip nei jie mąstantiems žmonėms. Pati tai patiriu ir žinau, kad taip vyksta. Man kelia nerimą ir Bronislovo Lubio mirties priežastis. Ar gali tokiame mieste, kur aplink netrūksta gydytojų, nuo dviračio nukritęs žmogus tiesiog numirti? Labai liūdna, kad miršta tokie žmonės, kurie buvo mecenatai, dosniai aukojantys mokslui bei studentams. Atrodo, kad koks nors dvikojis demonas pasidarbavo. Ir, kiek žinau, tokie demonai gyvena puikų ir sotų gyvenimą.

Birutė G.