Laikraštyje skaičiau klaipėdiečių nuomones apie šildymą. Pats gyvenu septintame aukšte, bute – trys kambariai, langai – plastikiniai. Viena ponia pareiškė, kad jos buto languose kaupiasi drėgmė. Bet jeigu langai nesutvarkyti, kuo čia dėti radiatoriai? Pasakysiu taip – jokios problemos aš čia neįžvelgiu.

Jonas

Nereginčiųjų baimės

Norėčiau palinkėti, kad Klaipėdoje būtų atsižvelgta į prastai reginčius ir nereginčius žmones. Pati esu silpnai matanti ir pastebiu pavojingus dalykus. Daug kur yra nepažymėti laiptai. Jais lipant matau tik pilkumą, gerai, jei yra turėklai, bet kiekvienas laiptelis man yra rizika pargriūti. Taip pat yra nemažai stiklinių durų, kurios nepažymėtos. Einant reikia labai susikaupti, kad nepataikyčiau į tas duris. Kaskart neramu, nes žinau, jog yra pavojus susipjaustyti. Ši problema Klaipėdoje – didelė ir niekas nenori jos spręsti.

Agnė

Šlykštus palikimas

Neseniai laikraštyje pasirodė žmogystos su kiaulės galva nuotrauka. Lietuvių kalbos žinovė piktinosi dėl kai kurių vartojamų žodžių. Man tie žodžiai nėra tokie blogi, kaip tie, kuriuos girdžiu jaunimo grupėse. Autobusu važiuodama vis išgirstu, kaip jaunimas šneka tarpusavyje – siunčia ant trijų raidžių ar kitaip rusiškai keikiasi. Kas iš mūsų jaunuolių lūpų ištrins tuos bjaurius žodžius? Ar čia baisus praeities palikimas ar jų noras pasirodyti? Kad ir kaip būtų, esu įsitikinusi, kad yra daug bjauresnių žodžių nei tie, kuriuos ta žinovė išvardijo.

Skaitytoja

Dėl ligos – patyčios

Mano pažįstama kolegė, turinti regėjimo problemų, kreipėsi dėl invalidumo. Vienoje įstaigoje jos paklausė, ar galinti pati susišukuoti plaukus ir nusiprausti. Kadangi tai padaryti gali net aklas, invalidumas jai nebuvo suteiktas. Iš jos siaubingai pasityčiojo. Labai gaila, kad niekas negali jai padėti. Dukra gyvena užsienyje, pažįstami neturi laiko. Valdininkai pasiūlė atsiųsti žmogų, kad ją prižiūrėtų. Už pagalbą dar reikėtų susimokėti. Nepažįstamą žmogų atsiųsti pas beveik aklą moterį – pavojinga. Žinome, kiek dabar plėšikautojų ir apsimetėlių.

Anonimė