Senamiestyje prie vienos kirpyklos pastatytos dvi eglutės. Jos ten turbūt nuo pernai Kalėdų. Nupuošė ir paliko. Kirpyklos pastatas – elegantiškas, gražus, traukiantis akį iškaba. Bet jau tos eglutės – siaubas. Ar kirpėjai, kasdien eidami pro jas į darbą, apsimeta, kad jų nemato? Paprasta paimti ir išmesti, vietoje jų galėtų nieko nesodinti, palaukti, kol vėl bus sezonas, ir pasipuošti naujomis eglėmis.

Asta

Vaikai šūkauja ir keikiasi

Mano nuomone, prasidėjus mokslo metams, mieste galėtų būti daugiau autobusų. Nesvarbu, kuriuo paros metu važiuosiu namo, sausakimša. Vaikai labai nemandagūs, šūkauja, keikiasi, ant sėdynių pasideda kuprines, kažką garsiai žiūri per telefoną. Visi keleiviai turi dėl to kentėti. Man tai atrodo nesąžininga. Dabar vaikai nenuspėjami, gali ir peiliu „paauklėti“ suaugusiuosius, jeigu jiems ką nors nemalonaus pasakysi.

Eugenija

O kaip dėl remonto?

Pernai nuolat sklido kalbos apie būsimą pertvarką Žvejų rūmuose. Ar vis dėlto kažkas bus daroma? Pastatas pasenęs, baisus, užėjus turi net specifinį kvapą, gėda prieš svečius, kai atvažiuoja. Vis dėlto man tai yra arčiausiai namų esanti kultūros erdvė, į kurią galiu ateiti koncerto pasiklausyti ar spektaklį pažiūrėti. Neprieštaraučiau, jeigu aplinka ten pasikeistų. Tikiuosi, kad į šį klausimą dar bus kreipiamas dėmesys.

Alfredas

Pokyčiai džiugina širdį

Noriu pasidžiaugti, kad uostamiestis tampa gražesnis. Daug kur išklotos arba klojamos naujos betono plytelės, pasodintos gražios gėlės, vienas po kito renovuojami namai, tvarkomos gatvės. Tiesiog džiaugiasi širdis matant tokius pokyčius. Kad tik daugiau jų būtų. Tikiu, kad su naujuoju meru visi pokyčiai įmanomi, nes jis – darbų žmogus, ką pasako, tą padaro. Tad ačiū jam ir tikrai labai džiaugiuosi, kad gyvenu uostamiestyje, kuris su kiekviena diena tampa gražesnis.

Skaitytoja