Neseniai apsilankiau pas draugą, gyvenantį Debreceno g. 7. Ten gyvena daug ukrainiečių. Siaubas, kokios būklės ten yra laiptai – išlindusi armatūra, vielos, koridoriuje – senos, nedažytos grindys. Ten remontas nebuvo atliktas nuo tarybinių laikų. Viduje – kaip po karo. Gėda prieš ukrainiečius. Reikėtų sutvarkyti butą, taip pat sutvarkyti ir laukujes duris, juk artėja žiema.

Skaitytojas

Politikams rūpi gyventojai

Labai gerai, kad miesto kapinėse atsirado tie įrankiai. Į kapines atvykstame nešini savo žvakėmis, degtukais, šiukšlių maišais, tad gerai, kad bent įrankių vežtis nereikės. Toks paprastas dalykas, bet labai reikalingas ir patogus. Tikiuosi, kad žmonės bus supratingi, įrankių nepavogs ar neišmėtys po visas kapines. O šiaip noriu pagirti tuos, kurie šią idėją sugalvojo. Vadinasi, kad tarp miesto politikų, valdininkų ir tarnautojų dar yra tokių, kurie mąsto apie gyventojus.

Jurga

Vietoje džiaugsmo – bambėjimas

Kokie skundikai tie žmonės. Užuot džiaugęsi, kad kas nors daroma, tvarkoma, perstatoma, keikiasi ir pyksta. Reikėtų būti supratingesniems, per vieną dieną ar savaitę didelių darbų atlikti net fiziškai neįmanoma. Juk dirba paprasti žmogeliai, kurie po darbo nori greičiau grįžti į namus, pas žmoną ir vaikus. Kas per mada burnoti? Tik į gera, kad uostamiestis tvarkomas, pamažu įgauna naują veidą. Džiaukimės, o ne bambėkime.

Darius

Užtenka tik vienos žinutės

Nepasitikėčiau jokiais pavežėjais. Jau geriau vykti autobusu ar traukiniu, bet tik jau ne internete surastu žmogumi. Savo vaikams patariau ir kitiems pasakysiu – vos tik įsėdate į automobilį, iškart nusiųskite bent vienam žmogui automobilio valstybinius numerius, apibūdinkite arba net nufotografuokite žmogų, kuris jus veža, pasakykite, kur važiuojate. Gal jums niekada gyvenime nieko neatsitiks, bet saugotis reikia. Mano vaikai išmoko pasisakyti, kad jau atvyko į vietą, arba kad grįžo namo. Kartais pakanka tik vienos trumpos žinutės, bet kiek daug ji reiškia, kai užklumpa visokios nelaimės.

Jūratė