Gyvenu netoli Ąžuolyno parko. Tiesiog bjauru, kad beveik kas vakarą čia apstu apsvaigusių vyrų. Nesaugu vaikščioti su šuneliu, o ir labai nemalonu. Neseniai pradėjau su savimi nešiotis dujų balionėlį. Ką gali žinoti, gal vieną dieną ims ir užpuls. Negana to, kad rėkia, dar ir keikiasi, geria. Visokie specialistai pataria kreiptis į policiją, o ką pareigūnai pakeis? Vienai parai išveš juos į areštinę? Po to sugrįš ir toliau su draugeliais gers.

Vita

Į teatrą – su šortais

Mano nuomone, žmonės į operą eina ne dėl to, kad ką nors suvoktų, o dėl to, kad nori pasirodyti prieš kitus. Tai toks saviapgaulės būdas. Jei kiti tave matys tokiame renginyje, galvos, kad tu ne tik turi pinigų, bet ir kažką išmanai apie meną. Asmeniškai man niekada nepatiko opera, nesupratau jos grožio, aktorių, kurie vaidina klykdami. Bet šį bei tą išmanau apie etiketą, kurio teatre pasigendu tarp garsiai plojančių ir šortus dėvinčių žmonių.

Ingrida

Atgimimo aikštė – be ledų

Vis dar nėra naujienų, kada Atgimimo aikštėje prasidės tvarkymo darbai. Kažkur girdėjau, kad aikštė bus apsodinta želdiniais, minimaliai sutvarkytas asfaltas. Praėjusį mėnesį kažką panašaus lyg ir mačiau, bet plytelės vis dar baisios, aikštė tuščia. Galėtų bent ledus ar gaiviuosius gėrimus pardavinėti, vis pramoga.

Vitoldas

Vaikus auklėja tik telefonas

Manau, kad vaikai iš namų bėga ne šiaip, ne dėl pramogos ar adrenalino. Jie jaučiasi nemylimi, nesuprasti, tėvai neskiria jiems pakankamai dėmesio, laiko. Vaikystėje duoda telefoną, kad filmukus pažiūrėtų, o paaugę vaikai nieko kito, be telefono, išvis ir nemato. Juk telefonas buvo geriausias draugas, kai norėjosi šilumos. Šeimoje pasitikėjimas prasideda nuo buvimo kartu, pokalbių su vaikais įvairiomis temomis. Jei tėvai to nedaro, nenuostabu, kad jų atžalos meilės trūkumą bando patenkinti kartais ir pavojingomis išdaigomis.

Janina