Ir aš noriu pritarti Birutės nuomonei dėl socialinių būstų gyventojų ("Klaipėda", 2022 07 19). Mūsų gyvenimas verda tabore klerkų dėka. Prieš pusantrų metų į mūsų namą įkėlė čigonų šeimą. Pasakė, kad gyvens moteris ir du vaikai. Tačiau baisus triukšmas, renkasi visas taboras. Pro langus mėto maisto atliekas, šiukšlina. Valdininkai ir policijos atstovai atkreipia dėmesį, atvažiuoja, bet kiti nusiplauna rankas. Kada baigsis tokia neteisybė? Yra žmonių, kurie uždirba minimumą ir patys nuomojasi būstą, o šitie niekur nedirba, prekiauja narkotikais ir dar viską dergia.

Edmundas

Branginkime, ką turime

Kas suskaičiuos, kiek yra omikron atmainų? Ir kažin ar kada nors visas tas burbulas sprogs? Tačiau viena žinau – geriau jau tos atmainos, saugojimasis, medicininių kaukių nešiojimas, rankų dezinfekavimas negu karas. Tai, ką patiria kariaujančios šalys, o tiksliau ten gyvenantys ir niekuo su politikų reikalais nesusiję civiliai, yra ne tik neteisinga, bet ir labai žiauru. Mums reikėtų tik džiaugtis, kad galime laisvai vaikščioti gatvėmis, nebijoti, kad nušaus, o svarbiausia, kad turime namus, į kuriuos kasdien grįžtame.

Antanas

Kaip grįžti namo?

Esu girdėjusi, kad vasarą kai kurie autobusai kursuos ilgiau. Tačiau gaila, kad ne visi. Miesto centre susitinku su draugėmis, artimaisiais. Kartais norime pasėdėti kavinėje ilgiau negu iki 21 val. Ne visi turime automobilius, todėl visada reikia baimintis, ar spėsime į autobusą iki jo paskutinio maršruto, kuris būna 22.09 val., kitas – 22.35 val., o dar vienas tinkamas kursuoti baigia 21 val. Jeigu savaitgalis, daugelis po 22 val. apskritai nevažiuoja. Tad klausimas: ką daryti? Sumoku už autobuso bilietą visam mėnesiui, bet namo turiu grįžti taksi.

Svetlana

Dėl savų – gėda

Šaunuoliai ukrainiečiai, kad mokosi lietuviškai. Nesvarbu, kiek laiko čia gyvens, svarbu, kad kabinasi į gyvenimą, stengiasi, o mokydamiesi mūsų kalbos parodo ir pagarbą. Ne taip, kaip mūsiškiai, išvykę į užsienį. Net parduotuvėje nesugeba pasakyti "ačiū" tenykšte kalba. Gėda.

Lina