Saulės gatvėje, prie kolegijos, dega žibintai. Jie išjungiami tik 9 valandą. Seniai ruošiausi skųstis, bet dabar, kai už elektrą mokame brangiai, nebegaliu tylėti. Širdį skauda, juk mokame tai mes, gyventojai. Kodėl taip abejingai elgiamasi?

Skaitytoja

Dėmesys laidoje – ne visiems

Retai žiūriu televizorių, bet kartais mėgstu pasižiūrėti laidą su žurnaliste Rūta. Ketvirtadienį ji kalbino amžinąjį atilsį A. Jagelavičiūtės artimus draugus – O. Koršunovą ir A. Grigaliūnienę. Atrodė, kad pokalbis sukosi vien tik apie buitį, kieno kojos neplautos, kas grindų nevalo. Anapilin išėjusio Donato artimieji buvo tarsi nematomi, jiems dėmesio beveik neskirta. Labai gaila. Jei jau norėjo tik anuodu kalbinti, nereikėjo kviesti Donato draugų.

Jolita

Internetas tikrai seka

Manau net neverta ginčytis su tais, kurie klausia, ar internetas mus seka. Tai aišku, kad seka. Ir dar kaip. Turiu pavyzdį, kai draugė, užsiregistravusi pažinčių programėlėje, buvo užblokuota be paaiškinamos priežasties. Paskui paaiškėjo, kad telefono priekinė vaizdo kamera irgi fiksuoja veidus ir juos atskiria. Vieną vakarą, kai norėjome išrinkti jai jaunikį, ji mums persiuntė savo telefoną per rankas, o jau kitą rytą gavo žinutę, kad yra užblokuota. Sutapimas? Nemanau.

Ieva

Ukrainiečiai – ne vieni

Pagaliau atsirado išsami informacija dėl pagalbos ukrainiečiams. Būtų gerai, kad būtų pranešta, kaip sekasi ir kuo gyventojai gali dar prisidėti. Kai tylu, atrodo, kad niekas nevyksta, bet norinčiųjų padėti visada yra. Tegul ukrainiečiai žino, kad čia, Klaipėdoje, yra ne vieni.

Kristupas

Kieme ramybės nėra

Norėčiau, kad mano kieme automobilių išvis nebūtų. Dingtų tas nuodingas kvapas, nereikalingi garsai. Galėtų požeminę aikštelę įrengti, o kiemus apsodinti medeliais ir gėlėmis. Vis daugiau žalumos ir ramybės senatvėje būtų.

Jadvyga