Vasarą kiekvieną savaitgalį daugybėje vietovių vyksta šventės, nė viena jų neapsieina be tautodailininkų mugės. Kiek man teko lankytis, visur matau tą patį – tarp savo darbus parduodančių meistrų būtinai įsiterpia ir keli prekiautojai kiniškais plastikiniais žaislais. Niekaip nesuprantu, kaip čia yra. Jei mugė skirta tautodailininkams, tai kodėl šie prekeiviai čia sėdi? Jiems vieta turgavietėse. Puikiausias tikros mugės, arba kermošiaus, pavyzdys yra Klaipėdoje rengiamo festivalio "Parbėg laivelis" kermošius, čia šlamšto neteko matyti. Visada malonu pačiai pavaikščioti ir svečiams parodyti.

Joana

Lietuva dar turi ateitį

Šeštadienį buvau Palangoje. Pajutau tokį sielos pakylėjimą, kaip Atgimimo laikais. Buvo siekiama rekordo, todėl žmonių knibždėte knibždėjo. Nors dabar dažnai sakoma, kad šviesiausioji Lietuvos dalis emigravo ir nebėra gerojo jaunimo, ten pamačiau, kad tai tik tušti plepalai. Iš visos Lietuvos suvažiavo labai daug jaunų ir ne tik jaunų žmonių, visi tokiais giedrais, protingais ir blaiviais veidais. Patikėjau, kad Lietuva dar gyva ir turi ateitį, tik reikia ją bendrai kurti. Palangiškiai šaunuoliai, kad rengia tokias šventes, patys iš jų turi pelno ir žmonėms daug džiaugsmo sukuria.

Jolanta

Euras jau šiandien glumina

Kai susiruoši į parduotuvę, būtina neštis ne tik pirkinių sąrašą, bet ir gerą skaičiuotuvą. Dažną kartą skelbiamos nuolaidos pritaikomos neteisingai. Vieną dieną buvo paskelbta 30 proc. nuolaida kavai. Tačiau kasoje pardavėja norėjo, kad sumokėčiau visą kainą. Tik kai pasakiau, kad tikroji kaina ne tokia, apskaičiavo teisingai, bet kažkodėl buvo labai nepatenkinta. Kitą kartą buvo tokia pat nuolaida saldainiams. Pirkau saldainių, kurių kilogramo kaina – 12,99 lito, o iš manęs už kilogramą pareikalavo 10,99 lito, bet tai tikrai nėra teisinga. Dar stebina pasirengimas eurui. Prie guminukų pakelio parašyta kaina litais ir eurais visiškai neatitinka viena kitos. Litais tas pats pakelis įvertintas 2,09, o eurais – 1,67. Kur teisybė? Galime tik įsivaizduoti, kaip bus manipuliuojama didesnėmis kainomis.

Antanas

Dabar Velykos – kasdien

Tie, kurie dar pamena karo laikus ar sovietmetį, sutiks su manimi, kad dabar mums Velykos yra kasdien ištisus metus: kada panorėję galime nusipirkti kiaušinių, mėsos ar kokių nors skanėstų. Anksčiau, kai šie produktai buvo prabangos dalykas, žmonės labiau mokėjo taupyti ir nesiskundė sunkiu gyvenimu. Todėl sakau, kad kiekvienas laikmetis turi savų pliusų ir minusų. Visiems viskas gerai negali būti, kaip ir kiekviena valdžia yra bloga ir gera, žiūrint, kas ir kaip matuoja. Tiesiog turėtume nepamiršti buvusių laikų, kad būtų ką prisiminti ir pasimokyti.

Milda