Virtualus skandalas dėl renginių vedėjos A. Stašaitytės ir jos buvusio vyro, mano nuomone, yra beprasmis ir vaikiškas. Šitiek metų pora nugyveno. Suprantu, kad skaudu ir liūdna, bet dėl to nederėtų savo apatinių viešai skalbti. O jei galbūt vieną dieną susitaikys? Kaip tada atrodys visuomenės akyse?

Ramunė

Pagalba – ne visiems

Labai gaila, kad pagalbos žmonės sulaukia tik tada, kai kviečiasi žurnalistus ar per socialinius tinklus bando atkreipti dėmesį. Juk tai, kad reikia pagelbėti ukrainiečiams, supranta visi. Jų šalyje vyksta žiaurus karas. Bet manau nusigręžti nuo savos šalies žmonių negalima. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų dukrelei, sergančiai labai reta liga, tėveliai niekaip negali surinkti pinigų vaistams. Kodėl? Ar tik žymių žmonių, kurie prašo visuomenės aukoti, žodžiai turi vertę?

Antanina

Gal paauglį užpuolė?

Manau, kad Vilniuje dingęs paauglys pateko į pavojų. Galbūt turėjo bėgti nuo užpuolikų, todėl pametė ausines. Seku šią istoriją nuo šeštadienio ir, jeigu gyvenčiau sostinėje, veikiausiai ir pats padėčiau ieškoti. Dar manau, kad vaikino reikėtų ieškoti būtent tame miške, kur buvo rastos ausinės. Taip pat vis dar tikiuosi ir linkiu, kad vaikinas atsirastų gyvas.

Juozas

Dėl muzikos – laisvas pasirinkimas

Skaičiau, kad klaipėdiečių rinkti parašai peticijai dėl E. Dragūno koncerto Klaipėdoje neturi jokios reikšmės. Tad manau, kad tų peticijų ir nereikia. Jeigu paskelbs, kad koncertuos Kaune, sėsiu ir nuvažiuosiu. Niekas negali aiškinti, kokios muzikos klausytis, o kokios ne.

Regimantas

Tingėjimui nėra ribų

Nesuprantu žmonių, kurie tingi išmesti šiukšles. Netingi nunešti jų iki pustuščio konteinerio, bet pakelti dangtį ir įmesti – pernelyg sudėtinga užduotis. Gal ir namuose jie taip elgiasi: pagalvę deda ne ant lovos, o prie jos arba maistą deda ne į lėkštę, o šalia jos?

Kostas