Palaikau streikuojančius mokytojus. Tačiau dažnai pats sau keliu klausimą – o kas po to? Reikia džiaugtis, kad pagaliau nesėdime rankų sudėję, netylime ir nelaukiame, kol situacija pablogės. Bet kiek iš tiesų tokie streikai padeda? Garantijų nėra. Nepaisant to, gyvename demokratinėje valstybėje, tad viliuosi, kad bus prieita prie teisingų ir pedagogams palankių išvadų. Tegul sėkmė nusišypso mokytojams, o po jų tegul nebijo kalbėti ir kitų profesijų atstovai.

Ernestas

O kaip dėl suoliukų?

Norėjau pasiteirauti, kada ir ar bus tvarkomi suoliukai prie Dangės upės? Visų pirma, jie atsukti nugara į upę, antra, nesaugu, nėra užtvarų, tad įkristi gali tiek vaikas, tiek šuo, tiek ir suaugęs žmogus. Reikėtų kokių nors sienelių, kaip kitose šalyse. O suoliukai turėtų būti panašūs į esančiuosius naujai sutvarkytame Danės skvere. Ten atsisėdęs gali pasigrožėti vaizdu ne nugara, o veidu į upę.

Urtė

Lietuvoje – lyg viduramžiais

Domiuosi įvairiomis gyvūnų prieglaudomis. Visokių istorijų būna, kartais graudžių, kartais džiaugsmingų. Viena mintis, kuri jau ilgai neduoda man ramybės – kodėl miestas neprisideda prie prieglaudų steigimo ar kitokios pagalbos gyvūnams? Baisu pagalvojus, kad viena Klaipėdos rajone esanti prieglauda talpina daugiau negu 500 gyvūnų. Reikėtų arba griežtinti gyvūno įsigijimo tvarką, arba didinti prieglaudų skaičių ir skatinti atsakingumą. Kitose šalyse niekur nepamatysi laisvai vaikščiojančios katės ar šuns, visi prisegti pavadėliais. Kodėl pas mus vis dar lyg viduramžiais? Amžinai niekas nieko nežino.

Jurga

Vis dar trūksta veiklų

Gyvenu netoli Malūno parko. Norėčiau, kad šioje vietoje būtų organizuojama mankšta arba kiti užsiėmimai. Būtų labai patogu, išėjus iš namų, kartu su kitais senjorais prasimankštinti. Labai trūksta panašių veiklų.

Bronislova