Džiugu, kad yra tokių tarnybų, kurios rūpinasi sužeistais gyvūnais. Labai teisingai pasakė gyvūnų prieglaudos vadovė J. Gustaitienė, daug kas atsitinka dėl gamtoje vykstančios natūralios atrankos. Kartais žmonės visiškai nesusimąsto, kad mažas vabalėlis – gyvybiškai svarbus visai gyvūnų grandinei. Teko nešti veterinarijos gydytojui sužeistą paukštį, tąkart nesupratau, kad galbūt darau ne visai gerą darbą. Tiesiog buvo gaila palikti nekaltą gyvūną.

Loreta

Skuba, lyg vežtų nėščiąsias

Gerai, kad net ir per pūgas tikrinami vairuotojai. Jeigu sugeba padaryti baisių avarijų vasarą, kai ledo – nė kvapo, tai jie tikrai spjauna į kelių eismo taisykles ir žiemą. Mačiau tokį vieną "erelį", kuris pėstiesiems signalus leido, kad šie greičiau per perėją eitų, lyg nesuprasdamas, kad kelias labai slidus, o nevalytais ruožais dar sunkiau klampoti. Ir iš kur pas mus toks nesupratimas? Ar pas visus automobiliuose nėščiosios, kad jau reikia taip skubėti?

Tomas

Mėsos kvapas – pasibjaurėtinas

Neseniai skaičiau laikraštyje, kad moteris, pradėjusi virti nusipirktą kiaulieną, dėl šleikštaus jos kvapo negalėjo būti virtuvėje. Ir man lygiai taip pat nutiko. Kodėl ūkininkai neutilizuoja tokios mėsos? Ji sugadina visą gaminamą sriubą ar antrą patiekalą. Kvapas – lyg kiaulės šlapimo. Už tokią mėsą mokame pinigus. Suprantu ūkininkus, kurie augina gyvulius. Jiems išmesta mėsa irgi nuostolis, o kad jo nebūtų, tokią skerdieną atiduoda į prekybos centrus, turgavietes. Jie tikrai žino, kokią mėsą bando parduoti. Maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų patikrinti tokias vietas.

Marija

Esmė juk ne dovanos

Visi aplinkui kalbasi, nežino, ką dovanoti Kalėdoms. O aš siūlau nedovanoti nieko. Kokia prasmė leisti pinigus daiktams, kurių artimiesiems nereikia? Ir apskritai sutikčiau, jeigu kalėdinės dovanos būtų skirtos tik vaikams, o suaugusieji pasitenkintų susėdimu prie stalo su visais šeimos nariais, jaukia Kūčių vakariene. Per daug tos pompastikos, blizgučių, niekučių, esmė juk ne dovanų dydis, brangumas.

Daiva