Būtų keista, jei valdininkai išduotų leidimus kai kuriems veikėjams švęsti čia savo "šventę". Dabar tam tikrai ne laikas. Jei ką nors ir turėtume švęsti, tai, duok Dieve, Ukrainos pergalę.

Laurynas

Susitrenkė ranką

Daugiau negaliu tylėti. Balandžio 8 d. apie 12 val. autobusas sustojo Vingio stotelėje. Į jį įlipo neįgali moteris. Nespėjus jai atsisėsti, vairuotojas ėmė staigiai spausti greičio pedalą. Vargšė nukrito. Kiti keleiviai jai padėjo atsistoti, o ji visą tą laiką verkė, nes susitrenkė ranką. Balandžio 5 d. įvyko panašus nutikimas. Moteris sėdėjo vietoje, kur nėra įsikibti, ir nukrito. Vairuotojas tepasakė: "Reikia mokėti sėdėti." Jokio atsiprašymo. Galbūt tylėčiau, bet ir pačiai nutiko panašus įvykis. Prieš kelerius metus nukritusi susilaužiau ranką. Vairuotojo dėka gavau invalidumą visam gyvenimui. Gal kas nors galite atsakyti, kodėl pas mus tai vyksta?

Janina

Gerai, kad mokosi

Džiugu skaityti, kad ukrainiečiai mokosi lietuviškai. Tai – puiki naujiena. Kiti užsieniečiai pragyvena pas mus metų metus ar net dešimtmečius ir nesimoko nieko, kalba tik savąja kalba ir vargo nemato. Būna, ateinu į darbą, kalbuosi lietuviškai, o man atsako ne valstybine kalba. Per dvidešimt metų nė "laba diena" neišmokti – siaubinga gėda. Lygiai tą patį galima pasakyti apie mūsiškius Airijoje ar Anglijoje. Atėję į parduotuvę tyli, kai jų ko nors paklausia, jie nieko nesupranta, arba dar gražiau – atsako lietuviškai. Kaip galima šitaip negerbti kitų tautų?

Karolina

Laukas – tarsi konteineris

Lyg ir gražu tos talkos, bet ar tikrai jos naudingos? Gyvename bendruomenėje, kur šiukšlinimas suvokiamas taip pat, kaip valgymas, ėjimas miegoti ir kita kasdienė veikla. Na, ir kas iš to, kad kartą per metus apsitvarkome? Nenuostabu, kad sulaukėme ir žiurkių. Ko gi daugiau tikėtis, jeigu kaimynai neskiria tualeto nuo lauko? Ir tik nereikia čia tų kalbų apie valdininkų pagalbą. Jie net nežino, kiek skundų sulaukia. Jei normaliai dirbtų, nespėtų tų skundų užsirašinėti.

Judita