Praėjusią savaitę lankiausi kavinėje Herkaus Manto gatvėje. Buvo gražu, grojo kalėdinė muzika. Tačiau man nepatiko, kad padavėja neatnešė meniu, o pasiūlė nusiskenuoti BAR kodą ir pasižiūrėti į meniu telefone. Aš atėjau pailsėti nuo telefono, tad kodėl turėčiau juo naudotis būdama kavinėje? Jeigu nenori spausdinti meniu, tegul įjungia televizoriuose dienos pietų meniu arba pakabina lentą prie įėjimo, kaip daro kitos kavinės.

Irena

Višta svarbesnė už žmones

Labai nusistebėjau vienos visiems žinomos amerikietės elgesiu. Per Kalėdas ji socialiniuose tinkluose liejo ašaras dėl mirusios augintinės – vištos. Įsivaizduojate? Komentatoriai iš jos tyčiojosi, pyko, kadangi ji, užuot verkusi dėl vištos, nepasinaudojo savo žinomumu ir neapgynė Gazoje bei Ukrainoje žūvančių vaikų. Tad mane, atvirai sakant, išgąsdino suvokimas, kad mums labiau gaila gyvūnų, o ne žmonių. Kai miršta višta, plyšta širdis, o kai nekaltų kūdikių kūnai mėtosi karo teritorijose, tai nieko nejaudina?

Katažina

Netelpa televizoriaus ekrane

Televizijoje, radijuje skelbiamos vien blogos naujienos, kriminalai ir panašiai. O man būtų įdomu sužinoti, kiek per 2023 m. Klaipėdoje gimė vaikų, kiek žmonių padėjo vieni kitiems ir atidavė  drabužių, paaukojo maisto ar kaip nors kitaip suteikė pagalbą, paramą, palaikymą. Juk kai vyksta įvairios paramos akcijos, matau skaičius, kurie tiesiog netelpa televizoriaus ekrane, nes žmonės aukoja tūkstančius, gal net milijonus eurų, kad padėtų sergantiems vaikams ar senjorams. Apskritai trūksta įkvepiančių istorijų. Nejaugi nebėra žmonių, kurie jas pasakotų?

Eugenijus

Šuo buvo geriausia dovana

Aš manau, kad gyvūnų prieglaudos iškreiptai mąsto. Prieš 15 metų vasarą netekau augintinio, o prabėgus keliems mėnesiams sulaukiau iš bendradarbės netikėto pasiūlymo. Ji man siūlė ir padovanojo šunį. Sutikau priimti dovaną, ir šuo iki šiol su manimi gyvena. Jam neseniai suėjo 15 metų. Nesu turėjusi geresnės už jį dovanos.

Zita