Netikiu, kad egzistuoja tie beždžionių raupai. Kažkokie galingi verslininkai nutarė užsidirbti dar šiek tiek pinigų, kurių nespėjo gauti po koronaviruso pandemijos, tad nutarė ieškoti kitų būdų žmonėms pagąsdinti. Ir ko mes nebūsime praėję – pandemija, karas, raupai, kas toliau? Gal ateiviai? Tik įdomu, kada pas mus tie raupai atsiras ir kaip jie atrodys – besimptomiai, permatomi ar visiems pasireikš skirtingai?

Jonas

Pamažu atims viską

Gerai būtų, kad ta lietuvių vienybė nedingtų, jei karas prasidėtų ir pas mus. Gerbiamas A.Tapinas siekia surinkti net 5 mln. eurų koviniam dronui. O kodėl, kai lietuvių šeimoms nutinka nelaimė, niekas tų pinigų aukoti nenori? Ar apskritai paprasti žmonės turėtų aukoti milijonus? Mano nuomone, tai – valdininkų darbas. Kitose šalyse PVM nuima, žmonėms gyvenimą stengiasi palengvinti, o pas mus tik baudžia, smaugia ir naikina. Viską nori atimti iki paskutinio cento.

Regimantas

Kur atsakingos įstaigos?

Skaičiau, kad anūkas mirtinai sužalojo savo močiutę. Ar tai ne ženklas, kad psichinę negalią turinčius žmones prižiūrėti reikėtų kur kas griežčiau? Kiek tokių atvejų pasitaikė? Toks įspūdis, kad Lietuvoje nėra atsakingų gydymo įstaigų, vaistus išrašo ir gyvenk, kaip nori.

Janina

Sukčių kalbos – ypatingas menas

Kaip tie žmonės vis užkimba ant sukčių? Ir iš kur apskritai senoliai turi tiek tūkstančių eurų? Kiek pasiklausau, pas mus senjorai baisiai turtingi. Ir ką tie sukčiai moka suokti, kad su visa meile ir pasitikėjimu atiduodami tokie pinigai? Gal mums iš aferistų reikėtų pasimokyti to suokimo? Visi taptume turtingi.

Sigitas

Dėmesys Ukrainai blėsta

Greitai bus šimtas dienų, kai vyksta karas, žmonės tebemiršta, bet mums visa tai darosi nebeįdomu. Juk toli, juk ne į mūsiškius šaudo. Teisingai sakė protingi žmonės – atslūgs tie jausmai, pasimirš siaubas. Bet juk ten niekas nepasimiršo. Ukraina ukrainiečiams vis dar yra gimtinė, vaikystės namai. Linkiu, kad karas greičiau baigtųsi, o savų širdžių dar neuždarykite, netapkite abejingi.

Donata