Nuomonių skiltyje perskaičiau istoriją apie autobusu į sostinę važiavusį berniuką. Gaila vaiko. Be to, palietėte labai gerą temą. Garbaus amžiaus žmonės, įlipę į autobusą, reikalauja ir po to skundžiasi laikraščiui, kad jiems jaunimas neužleido vietos. Noriu jų paklausti, ar šitas berniukas nuo šiol užleis vyresniesiems vietą? Jokiu būdu. Jis gavo pamoką lįsti į priekį, greičiau susirasti laisvą vietą, atsisėsti ir nekreipti jokio dėmesio į stovinčiuosius. Sako, kad Japonijoje nėra svetimų vaikų, tačiau mūsų vaikai – pati nelaimingiausia žmonių grupė, jie išnaudojami, prievartaujami, neprižiūrimi, apleisti. Baisu.

Elena

Meilės kalbai nebėra?

Trečiadienio rytą įsijungusi radiją sužinojau, kad šią dieną minima Lietuvių kalbos diena. Pasibaigė žinios, o po jų užtraukė užsienietiškas dainas. Ar šitokia „pagarba“ mūsų kalbai? Vargšas mūsų V. Kudirka, patriotas, mylėjęs Lietuvą. Ar mūsų širdyse dega meilė Lietuvos? Kalbos diena, o skamba tik užsienietiškos dainos. Kodėl?

Skaitytoja

Pagaliau rauna piktžolę

Širdis negali atsidžiaugti, kad pagaliau po šitiek metų griaunamas „Baltijos“ kino teatras. Kai pagalvoji, daugelis klaipėdiečių šio įvykio net nespėjo sulaukti. Labai gerai, kad miestas atsikratys šios piktžolės. Gal nuo šiol savininkai elgsis kaip žmonės ir nedarys nesąmonių.

Henrikas

Išeičių tikrai yra

Labai geras straipsnis apie nereikalingas knygas ir kur jas dėti. Pas mano mamą yra daugybė senų knygų, vienas vežame perdirbti, kitas atiduodame, jeigu yra galimybė. Tačiau tikrai patariu pasiteirauti ir menininkų, būna, kad teatruose knygas ar laikraščius naudoja kaip dekoracijas. Esu tai mačiusi ne vieną kartą. Prisimenu viename spektaklyje knygos buvo tiesiog pakabintos ant lubų. Kiti jas naudoja ir renginiuose. Teko matyti labai gražių instaliacijų.

Gabrielė