Iš Amerikos į gimtąjį uostamiestį vasaroti grįžusi Regina beregint pamatė, kaip būtų galima kone vienu veiksmu išspręsti net keletą problemų.
"Jei ne visa Lietuva, tai visa Klaipėda tikrai žino Mokyklos gatvės rajoną, kuris turi nekokią reputaciją dėl čia vykstančių akiai nemalonių įvykių, – iš tolo esmės link artėjo "amerikietė". – Prie šiame rajone esančios parduotuvės kone ištisomis dienomis sėdi įvairios išvaizdos piliečiai, tarsi pagal jų pageidavimą čia yra patogūs laiptai, ant kurių saugiai stovi buteliai ir skardinės. Eiti pro juos – savotiškas drąsos išbandymas. Vieni jų gražiai paprašo 20 centų, kiti užkimusiu balsu įsakmiai kviečia ištuštinti monetas iš piniginės. Po "puotos" tie piliečiai stengiasi grįžti į savo urvus. Jie nesivargina ieškoti atokaus kampo, gamtinius reikalus atlieka kur nors netoli. Be to, ir girtavusiųjų kelias namo primena ilgą kelionę per kopas – apvirtę bando nesėkmingai keltis."
Regina įsitikinusi, kad viso to neliktų arba nemalonių vaizdų akivaizdžiai sumažėtų, jei prie šios parduotuvės bent keletą kartų per dieną atvažiuotų pareigūnai ir už alkoholio vartojimą viešoje vietoje surašytų aktus, skirtų baudas. "Kokteilio" gerbėja siūlo baudas išskaičiuoti iš tiems piliečiams skirtų pašalpų. O tai atlikus, ne tik pagausėtų iždas Lietuvos pensininkams – "latrai" neturėtų už ką pijokauti, Mokyklos gatvės rajono žmonės lengviau atsikvėptų.
Stebėtinas rūpestis
Jei šikšnosparnis serga ir negali skristi medžioti, jį pamaitina kiti šikšnosparniai.
Klaipėdiečių šeimoje
– Mur-mur-mur... Ka-ti-nė-li...
– Viešpatie! Kada nors tau galvą skaudės ar ne?!
Linksmieji tirščiai
– Mielasis, kodėl kai atvažiuoja mano mama, tu jos niekada niekur nenuvedi?
– Vedžiau. Ir ne kartą, bet ji vis kelią atgal randa.
Naujausi komentarai