Mūsų šalies įstatymai gieda, kad asmens duomenimis laikoma bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu. Tačiau kiekvienas "Kokteilio" skaitytojas turėtų apsibrėžti, kas, jo nuomone, yra "asmeniniai duomenys". Vienam tai galbūt nuotraukos iš vestuvių ar gimtadienių, kitam – vaizdo įrašai iš baliukų, trečiam – kitokia informacija.
Žodžiu, asmeniniai duomenys yra tie, kurių nenorėtume prarasti. Tačiau šiandien tai padaryti labai lengva, nes šią informaciją paprastai saugome telefone, USB laikmenoje ar nešiojamame kompiuteryje.
Telefonai apie mus "žino" daugiau nei mes įtariame.
Ne vienas išmaniojo telefono vartotojas nustebtų, kiek daug apie jį "papasakoti" gali tas nedidelis prietaisėlis. Pavyzdžiui, vietos nustatymo paslauga iš jūsų kasdienio maršruto gali nuspręsti, kur keliaujate – į darbą, sporto klubą ar namo.
Išmaniuosiuose telefonuose dažniausiai yra įdiegti nustatymai, leidžiantys siųsti informaciją telefono ar operacinės sistemos gamintojui.
Tokią pat politiką vykdo ir programėlių kūrėjai. Kiek žmonių, prieš įsirašydami programėlę į savo įrenginį, pasidomi, prie kokių duomenų ji suteikia priėjimą, ir pagalvoja: kam programėlės kūrėjams šios informacijos reikia? Gal vienas, kitas. O kitiems – "dzin".
Internetu tvarkome banko, telefono sąskaitas, mokame už prekes, dalyvaujame daugybės lojalumo klubų veikloje. Kiekvienai šių paslaugų reikalingas slaptažodis.
Būtų gerai, kad slaptažodis būtų ne trumpesnis nei 8 simboliai. Jį kuriant naudokite kuo daugiau įvairesnių simbolių. Svarbu, kad sukurtas slaptažodis kuo menkiau sutaptų su žodynuose galimais surasti žodžiais. Jokiu būdu nevartoti šeimos narių, draugų ar augintinių vardų, taip pat namo, buto, telefono numerio, asmens kodo bei panašių lengvai nuspėjamų dalykų.
Naujausi komentarai