Kintų miestelio gyventojai nebekreipia dėmesio, o į šią Šilutės rajono vietovę užsukantys svečiai vis dar kraipo galvas ir fotografuoja gandrą. Praniumi pakrikštytas mūsų nacionalinis paukštis nesvajoja apie šiltus karštus, apie Afriką, jam žiemą ir Lietuvoje gera.

Savaitgalį raudonkojis laiką leido prie parduotuvės, šalia jos durų ne pirmus metus tupi ir rainas katinas.

Atrodo, kad lietuvių neturėtų stebinti gandras, nes jų mūsų šalyje gana daug, tačiau anaiptol –  miestelio svečiai klausinėja vietos gyventojų: iš kur jis, ką lesa, kodėl neišskrido žiemoti į pietus. Beveik visi traukia telefonus ir fotografuoja Pranių, kuris Kintuose gyvena jau kelerius metus.

Anot kintiškių, gandro krikštamotė – Vydūno kultūros centre dirbanti Aušra Mačiulaitienė.

Ji, pirmą kartą pamačiusi, taip pavadino paukštį. Vardas patiko žmonėms ir niekas kitaip gandro nevadina.

"Kokteiliui" pavyko sužinoti, kad ilgakojį į Ventės rago ornitologinę stotį 2015 m. atvežė šiauliečiai. Nuo tol Pranius laiką leidžia pamary.

Ko nematome lizde

Balandžiui baigiantis ar gegužės mėnesį gandrai padeda 3–6 kiaušinius, kurie yra 51–71 mm dydžio ir apie 115 g svorio. Pakaitomis 31–34 d. peri patelė ir patinas. Per metus veda vieną vadą. Išsiritusius gandriukus maitina abu tėvai. Jaunikliai lizdą palieka po 53–55 d. Dar apie dvi savaites vyksta tėvų praktinės skraidymo pamokos atžaloms.

Sunku net pastebėti

Mažiausias Lietuvos paukštis – nykštukas. Suaugęs jis sveria vos 5–8 g, panašiai kaip karkvabalis. O štai išdidusis povas atrodo kaip mažas žvirbliukas, palyginti su Jokohamos feniksu gaidžiu, kurio uodegos plunksnų ilgis siekia 6 m.

Neseniai pamatuota

Paukščių skrydžių atstumo rekordas priklauso Arkties žuvėdrai. Tai vienintelis paukštis, kuris, migruodamas iš Arkties į Antarktidą, per metus įveikia 80 000 km.