Aną dieną "Kokteilio" agentė Helgardina (turime netoliese tokią užkietėjusią ūkininkę) parodė klaikiai sumaitotą kairės rankos smilių. Pradžioje pamanėme, kad kaimynės Jurginijos uogienę slapta ragavo ir už tai nusipelnė tokios griežtos bausmės. Bet tiesa pasirodė kur kas baisesnė. Ponia nukentėjo be kaltės. Ją apgavo jos pačios rūsio pelės. Kadangi jau nešilta, įsisuko lauko pelytės į Helgardinos požemius, kur visokių rudens gėrybių prikrauta. Poniai tai nepatiko, tad paspendė spąstelius su sūriu. Ir štai pamatė vieną rytą, kad spąstai tušti. Nėra nei sūrio, nei pelyčių. Ponia pagalvojo, kad spąsteliai turbūt neveikia ir įkišo smilių patikrinti. O kas įvyko paskui, galėtų papasakoti tik pelės, kurios po to dar ilgai gardžiai kvatojosi ponios podėliuose.
Rimtas argumentas
Guinnesso pasaulio rekordų knygos redakcija gavo laišką: "Reikalauju, kad mano vardas būtų įtrauktas į pataisytą Guinnesso pasaulio rekordų knygą todėl, kad aš turiu mažiausiai vilties į ją patekti."
Supykino degtinaitė
Tarpukaris, degtinės parduotuvė. Užeina į ją tipiškas inteligentas: ožio barzdelė, katiliukas, peteliškė, pensnė. Prieina prie pardavėjo ir sako:
– Sakykite, gerbiamasai, gi kodėl prasta degtinaite prekiaujate?
– Kaipgi, pone, kodėl bloga? – suglumęs klausia savininkas. – Viskas šviežia, pačių geriausių gamintojų. Nė vienas klientas iki šiol nesiskundė.
– Na kaipgi, štai aš anądien pirkau pas jus tris butelaičius, tai išragavau aš juos, ir, atleiskite už vulgarumą, supykino.
Nesuvokiama logika
Sutuoktiniai keliauja po kalnus.
– Kaip nuostabu, brangusis, – šaukia ji. – Pažvelk į slėnį ten, apačioje.
– Nesuprantu tavęs, – dūsauja jis, – tai kam tempei mane į viršų?
Naujausi komentarai