Atokiame uostamiesčio kampelyje – Jurbarko gatvės gale prie vieno namo plevėsuoja vokiečių vėliava. Ją pastebėję klaipėdiečiai kiek suglumo: ar šis kiemas, kur plazda nelietuviška trispalvė, yra Vokietijos teritorija, apie kurią nežino Lietuvos ir Klaipėdos valdžia, ar gyventojai prie namų laisvai gali kelti kokias tik nori vėliavas?

Žodžiu, klaipėdiečiams norisi gauti atsakymus bent į pagrindinius klausimus. "Kokteilis" įsitikinęs, kad miesto Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kompetentingai paaiškins, kokias vėliavas gyventojai gali kelti, kokias negali.

Juoda, raudona, auksinė

Šiandieninės Vokietijos vėliavos kilmė aiškinama dvejopai. Pasak vienų, iš šių spalvų uniformą vilkinčių universitetų studentų sudaryti savanorių daliniai kovėsi su Napoleonu. Kitų teigimu, šios spalvos – juoda, raudona ir auksinė – yra paimtos iš karališkojo Šventosios Romos imperijos herbo. Šiaip ar taip, šios spalvos tautinėmis vokiečių spalvomis imtos laikyti XIX a. pirmojoje pusėje, kai Vokietijoje prasidėjo sąjūdis dėl šalies suvienijimo. Pirmą kartą šią vėliavą visos Vokietijos vėliava pripažino 1848 m. šalies Konstituciją parengęs Frankfurto parlamentas. Tačiau tais metais vieninga vokiečių valstybė taip ir nesusikūrė, tad ir ši vėliava negavo oficialaus statuso. Vėliau net suvienijus šalį jos vėliava dar ne kartą buvo keičiama ir tik 1949 m. atkūrus Vokietijos valstybingumą buvo įteisinta ši trispalvė.

"Kokteilio" pastebėjimas

Belgijos vėliavos panašumas (spalvos tos pačios, tačiau vertikaliai) su Vokietijos trispalve yra tik atsitiktinis.

Linksmieji tirščiai

Vienas vyrukas mėgo žiūronais stebėti gretimame name gyvenančią merginą. Vieną rytą pasigirsta telefono skambutis.

– Klausyk, negaliu rasti savo pėdkelnių. Gal matei, kur vakar jas pasidėjau?