Šiomis dienomis "Klaipėdos" dienraštis švenčia 70 metų jubiliejų. Tiek laiko prabėgo nuo 1945 m. lapkričio 7-ąją išėjusio pirmojo numerio.
Nors, rodos, dienraščiui gana solidus amžius, tačiau jame dirbantys žurnalistai nė nesirengia senti. Jie kone kasdien, bendraudami tarpusavyje, su skaitytojais ar pašnekovais, "prigamina" auksinėmis frazėmis vadinamų perliukų.
Štai Asta Dykovienė, kai sužinojo apie nemažą darželių mokestį, tėkštelėjo: "Jei nori pigiau, savo vaiką reikia laikyti namie, pririšti prie radiatoriaus – ir šilčiau, ir saugiau".
Šį antradienį ji bendradarbiams uždavė sunkų klausimą: "O žmogėdra – kokios giminės? Moteriškos ar vyriškos?"
"Tai jūs fotografuositės ar ne? Mūsų diena irgi su galu", – įkalbinėdama vieną skaitytoją, kantrybės beveik neteko Milda Skiriutė.
Kitą kartą ji apie vieną įkyruolį pareiškė savo diagnozę: "Jis rimtai pašalęs galvą".
Pavaldiniams nusileisti nenorintis vyriausiasis redaktorius irgi pasisklaido perliukais.
"Tu pasivažinėtum liftu tiek metų, dar ne tokias nesąmones darytum", – Saulius Pocius paprašė fotografo nesistebėti, kai šis atkreipė dėmesį į vieno piliečio keistą elgesį.
Apie kriminalus ir nelaimes dažniausiai rašanti Daiva Janauskaitė auksinius sakinius verčia užfiksuoti kone kasdien.
"Ko nors, kur daugiau veiksmo, nieko tokio neturi?" – romanus kaip Agata Kristi galinti rašyti žurnalistė taip iš šaltinio bandė "išmelžti" daugiau įvykių.
Ne visada Daiva būna pikta. Kartais ir gera. "Kiekvieną blogį galima paversti gėriu", – vieną dieną pareiškė ji, o kitą papildė perliukų sąrašą, sakydama: "Gaila man tų bobučių. Paveldą mūsų naikina".
Ne tik rašantieji spjaudosi linksmomis frazėmis. Štai fotografas Vytautas Petrikas, kai namo grįžo sugedusiu automobiliu, kitą dieną kolegoms pasiguodė: "Parvažiavau, kaip ant arklio jodamas".
Naujausi komentarai