"Kokteilio" mohikanas Česka, vis dar tikintis Kalėdų Seneliu, išsiruošė atostogauti ir veikiausiai dviračiu leisis į Laplandiją, kur turi vilties raudonskvernį baltabarzdį linksmuolį atsivilioti į besniegę Klaipėdą. Pažiūrėsime, kaip jam pasiseks, nes žiemos pas mus jau nebe tokios kaip 1973-iaisiais, kai gruodžio 12, 13 dienomis Kelmėje labai smarkaus snygio metu per 12 val. iškrito 32,7 mm kritulių. Arba kai 1968 metais irgi gruodžio 12-ąją Laukuvoje susidarė 79 mm skersmens apšalas ant laidų (palyginkime, pavyzdžiui, šiandien gi pas mus žadama bemaž 8 laipsnių šiluma. Į ką tai panašu?). Dar baisiau buvo 1969-ųjų vasario 11 d., kai Panevėžyje prasidėjo stichinė pūga, vėliau į meteorologų metrikas įrašyta kaip ilgiausia istorijoje, nes truko 78 val. 25 min. Ir tai dar ne viskas. Štai Dusetose 1969 m. kovą pasiektas kone amžinojo įšalo žemės rekordas, ten dirvožemio įšalas siekė 146 cm. Tačiau ne tik žiemos, bet ir vasaros mums pateikdavo žiemiškų siurprizų. 1995 m. liepos 10-ąją Kybartuose iškrito krušos ledėkai, kurių skersmuo siekė 120 mm. Visa tai – ne koks "Kokteilio" pramanas, bet meteo.lt pateikiami faktai. Tik ko į Laplandiją išsibeldė Česka, taip ir neaišku, juk Kalėdos, kaip ir Senis, ateis ir be jo pastangų.

Speigas: pasirodo, ir Lietuvoje būdavo dar ir kaip šalta, štai meteorologai 1956-aisiais vasario 1 dieną Utenoje užfiksavo -42,9 °C , tai žemiausia oro temperatūra mūsų šalyje per visą orų stebėjimo laikotarpį.

Nuoširdi draugystė

– Ateikite su žmona pas mus per Naujuosius metus.

– Ačiū, bet mes negalėsime.

– O, tai labai miela iš jūsų pusės.