Per perėją ropojančių studentų nuotrauka sulaukė didelio skaitytojų atgarsio. Ypač piktinosi dailiosios lyties atstovės.

"Krikštynos krikštynomis, bet taip gimsta patyčios", – niršo Aušra.

"Tokios eitynės turėtų būti aukštosios mokyklos teritorijos ribose, – pareiškė Lina. – Mieste vaikštantiems žmonėms atrodo, kad tai baisus išsityčiojimas iš studentų. Gatvėje keturiomis rėplioti – kažkas netikėto. Pagalvočiau, kad durnaropių prisiuostė ar užkrimto, kad keturiomis pradėjo eiti."

"Yra du skirtingi dalykai: pomėgis ir žmonių, kurie nebe vaikai, krikštas. Jei būčiau studentė, tikrai nenorėčiau kaip šuo keturiomis ropoti po gatves, – piktinosi Vitalija. – Į universitetą einama studijuoti, o ne dergtis. Visais laikais vyko ir vyksta krikštynos, tačiau yra ribos. Be to, krikštynoms rengti tegul pasirenka kitą vietą, o ne miestą."

"Kai galvoje nėra smegenų, tai tik tiek sugeba. Tai akivaizdžiausias žmogaus teisių pažeidimo pavyzdys. Ir dar viešoje vietoje", – pareiškė Rita.

Dažniausiai perkame varškę

Studentai atliko tyrimus ir suskaičiavo, kad į klaipėdiečių maisto prekių krepšelius parduotuvėse dažniausiai dedama varškė, pienas, sūris, grietinė, jogurtas, batonas, juoda duona, šviežia mėsa – dažniausiai kiauliena, kokia nors dešra, taip pat bananai, o iš gėrimų – vanduo, vaisvandeniai ir šviesusis alus.

Varškę ir jos gaminius žmonės perka dažniausiai. Pieno ir pieno gėrimų – kiek rečiau nei kas 1,5 savaitės (39 kartus per metus). Kas 1,5–2 savaites žmonės perka ir sūrio, batono. O kartą per dvi savaites – visų likusių produktų iš minėto pagrindinių maisto prekių krepšelio (palaipsniui retėjančia tvarka): vandens, šviesaus alaus, bananų, grietinės, vaisvandenių, dešros, jogurto, juodos duonos, šviežios mėsos.