Pietų Amerikoje, Peru sostinėje Limoje, šiandien prasidės košmariškos įvairių transporto priemonių lenktynės. Kaip žinome, daug metų ištvermingieji vairuotojai ir jų šturmanai varžydavosi Afrikoje, kas iš Prancūzijos sostinės Paryžiaus greičiau pasieks Senegalo širdį Dakarą. Po neramumų juodajame žemyne lenktynės buvo perkeltos anapus Atlanto vandenyno, tačiau varžybų organizatoriai nekeitė visiems labai gerai žinomo pavadinimo.

Mintis rengti lenktynes kilo prancūzui Thierry Sabine. Jis 1977 metais pasiklydo Tenerės dykumoje, o kai buvo išgelbėtas, nusprendė, kad Afrika – ideali vieta didelėms ralio varžyboms.

Sumanytojas neilgai džiaugėsi savo įgyvendinta idėja. 1986 m. sausio 14 d., netikėtai Malyje užklupus smėlio audrai, nukrito sraigtasparnis. Kartu su T.Sabine žuvo ir dainininkas Danielis Balaivone, sraigtasparnio pilotas Francoisas-Xavieras Bagnoudas.

Ralio pavadinimas Paryžius–Dakaras, nes tarp šių miestų buvo pagrindinis maršrutas, gyvavo iki 2001 m., vėliau liko tik Dakaras.

Pirmame ralyje 1979 m. dalyviai nebuvo skirstomi pagal automobilių klases. Visi varžėsi dėl vieno titulo. Visas tris prizines vietas užėmė motociklais važiavę sportininkai. Ketvirtoje pozicijoje atsidūrė prancūzų ekipažas, kuriame buvo 3 nariai, distanciją įveikę automobiliu "Range Rover V8".

Dakaro lenktynės išsiskiria iš kitų tuo, jog finišą pasiekia mažiau nei pusė stojusiųjų prie starto linijos. Varžybų dalyviai juokauja, kad jei visi finišuotų, būtų ne Dakaro ralis.

Pačios klastingiausios lenktynės vyko 1986 m. Rekordiškai ilgą – 15 tūkst. km trasą baigti įstengė vos 21 proc. vairuotojų. Lengviausios – 2013-aisiais. Tais metais paskutinį miestą pasiekė 67 proc. dalyvių. Kai varžybos pradėtos rengti Pietų Amerikoje, daugiau ekipažų sėkmingai įveikia distanciją.

Nuo 2001-ųjų organizatoriai maršrutus planuoja ne ilgesnius nei 10 tūkst. km.