Didelė tikimybė, kad šiandien Klaipėdos jūrų muziejuje-delfinariume plazdės vėliavos ir vėliavėlės su ruonių atvaizdais. Mat lapkričio 24-oji – Tarptautinė ruonių diena, kurią šie vandens telkinių gyvūnai kasmet švenčia nuo 2008 metų.

Ši data paskelbta neatsitiktinai, nes šiandien ruoniai paliks Čiukčių jūros pakrantę ir plauks žiemoti į Beringo sąsiaurį. Būtent šios kelionės metu gyvūnams reikia didžiausios apsaugos.

Gamtosaugininkai taip nusprendė atkreipti visuomenės dėmesį į Ramiajame vandenyne gyvenančių ruonių problemas. Pagrindinė – ekologinė.

Klimato kaita paskatino ledynų tirpimą. Todėl ruoniai turi ropštis nuo ledynų ir įkurti gulyklas pakrantėse. O čia pavojai tyko mažųjų ruoniukų, kurių nemažai žūsta.

Gamtą saugantys žmonės sąraše turi ir daugiau priežasčių, dėl kurių mažėja ruonių skaičius.

"Kokteilio" patikslinimas

Norėdami pagerbti ruonius, nesusipainiokite. Sveikinkite tikruosius gyvūnus, o ne žmones, mėgstančius maudytis jūroje žiemą.

Ne kokie nors kiškiai

Ruoniai – plėšriųjų žinduolių atšaka, prisitaikiusi gyventi vandenyje, kilusi iš artimų lokiams protėvių.

Nebijo net didžiausių šalčių, nes po oda turi storą riebalų sluoksnį.

Porinės galūnės, kurių alkūnės ir kelio sąnariai slypi po oda, virto plaukmenimis, todėl gyvūnai sunkiai juda sausuma. Pagrindiniai judėjimo vandenyje organai – užpakalinės galūnės, virtusios plačiais irklais. Priekinėmis galūnėmis vairuoja ir stabdo.

Dauguma ruonių rūšių turi 34 dantis, kitos – mažiau. Iltiniai dantys gali būti labai dideli, o skruostiniai dantys dažniausiai suvienodėję (kūgiški). Turi gerai išvystytą uoslę ir klausą (kai kurie ruoniai vandenyje orientuojasi dėl garsinės lokacijos).

Linksmieji tirščiai

Lietuvos žvejai džiaugiasi, jog Baltijos jūroje, Kuršių mariose gausėja ruonių. Jie dar norėtų, kad pagausėtų jūros liūtų ir jūros lokių.