Radvilė anądien pajuokavo, kad ji šunų laikytojuose įžvelgia savotiškus automobilių savininkus. Dauguma  ir tų, ir anų, anot moters, rodo ir lyg didžiuojasi tuo, ką turi.

"Atkreipiau dėmesį, kad tie šeimininkai, kurie vedžioja veislinius, brangius kudlius, vaikšto išdidžiau, oriau nei piliečiai, turintys jiems patiems nežinomų veislių mišrūnus, kuriems priklijuojama kiemsargių, kiemo "lenciūginių" veislės", – ironizavo "Kokteilio" skaitytoja.

Ar ne taip būna automobilių pasaulyje. Brangaus ar istoriškai vertingo egzemplioriaus savininkas sukiojasi aplink savo mašiną, duodamas kitiems suprasti, kad pašaliečiai stebėtųsi ar girtų jį ir jo turtą.

Radvilė įsitikinusi, kad daugelis yra pastebėję vadinamąsias poniutes, kurios tautos išjuokiamiems katinšuniams supina kaseles, jas paryškindamos kaspinais, taip pat atvėsus orams apmuturiuoja kuo brangesniais drabužėliais. Kad tik jų šuo atrodytų įspūdingiau nei kitų. O kur dar Svarovskio kristalais išpuoštas antkaklis, bateliai, kad letenos nešaltų? Kur ten tiems bėdžiams, kurie turi neveislinius šuniukus, ko gero, dovanų gautus iš panašių žmonių, arba už 5 litus pirktus turguje.

"Kokteilio" pozicija

Moteris ir mašina: kuo jaunesnė, tuo brangesnė.

Nuomonių paneigimas

Vyrauja nuomonė, kad veisliniai šunys yra prašmatnūs, o mišrūnai – sveikesni ir protingesni. Ši nuomonė kildinama iš teiginio, kad, auginant grynaveislius šunis, jie išsigimsta.

Anaiptol. Praktika įrodo, kad yra atvirkščiai. Pavyzdžiui, vokiečių aviganiai. Protas ir sveikata nepriklauso nei nuo mišrūno savybių, nei nuo kilmės. Poruojant veislinius šunis, išryškėja jų gerosios savybės.

Šuo ėda žolę, vadinasi, greitai lis. Nieko panašaus. Šuo ėda žolę, jei ji jam patinka, nes kai kurios žolės turi cukraus. Arba šuo yra prarijęs kažką nesuvirškinamo ir žolė padeda jam išsivemti.

Linksmieji tirščiai

Sėdi žvejys valtyje su šuniu. Niekas nekimba. O cigaretės vis krenta ir krenta į ežerą. Po kokio pusvalandžio išnyra žuvis:
– Duokie pridegti.
– ???
– Na, klausykite, negailėkite, duokite žiebtuvėlį.
Žvejys apstulbęs pridegė. Po to atsisuko į šunį. Šuo:
– Ko žiūri? Aš irgi apstulbęs!