Pastarosiomis dienomis Salantų miestelyje kabo skelbimai, kad ieškomas dantų protezų savininkas. Salantiškiai net neabejoja, kad dirbtiniai dantys buvo pamesti per kasmetę miesto šventę ir tuo pat metu tradiciškai vykusius Porciunkulės atlaidus.
Tiesa, pametusysis neskuba į seniūniją. Gali būti, kad jis – ne vietinis, nes į šventę buvo atvykę daug žmonių iš aplinkinių miestelių – Plungės, Kartenos, Klaipėdos, Kūlupėnų, Skuodo, Kretingos, Mosėdžio ir net Barstyčių.
Gal po šios žinutės "Kokteilyje" Salantų seniūnijos darbuotojos sulauks dantų protezų savininko.
"Kokteilio" pozicija
Per tokias šėliones, kokios vyksta Salantuose, galima ne tik protezus pamesti.
Nuodėmių atleidimo šventė
Iš pradžių Porciunkulės (lietuviškai "dalelė") vardu Subasio kalno benediktinai vadino savo mažytį, miško apsuptą žemės kampelį Asyžiaus priemiestyje, kuriame buvo Marijos, Angelų Karalienės, bažnytėlė. Nuo 576 metų prie jos gyveno keli benediktinai, tačiau 1175 metais pradėjusią griūti bažnyčią jie apleido. Šv. Pranciškus pasigailėjo Porciunkulės ir 1209 metais ją atnaujino.
Kaip papasakojo salantiškiai, 1216 metais šv. Pranciškus gavo popiežiaus Honorijaus III malonę, kad tikintieji, atlikę išpažintį ir lankydami Porciunkulės bažnytėlę, sulauktų atlaidų – nuodėmių atleidimo šventės.
Iš pradžių jie vyko tik kartą per metus (rugpjūčio 2 d.). Vėliau popiežiai juos suteikdavo ir kasdieną Porciunkulę lankantiesiems – netgi tiek sykių, kiek per dieną ją aplankydavo.
Dar vėliau Porciunkulės atlaidai buvo suteikiami tik per Marijos šventę, nuo rugpjūčio 1-osios pusdienio iki rugpjūčio 2-osios nakties, visoms pranciškonų bažnyčioms.
Vyskupų prašomas Šventasis Sostas dabar suteikia Porciunkulės atlaidus ir kitoms bažnyčioms.
Linksmieji tirščiai
– Tėti, tėti, ar Salantai toli?
– Tu neklausinėk, o irkluok, irkluok.
Naujausi komentarai