"Mėgstu laukinę gamtą ir kultūringus vaikus. Ir jokiu būdu ne atvirkščiai, – savo mintimis pasidalijo Violeta. – Mane klaikiai erzina chamiškas vaikų elgesys viešumoje su aplinkiniais. Anądien vos tvardžiausi nepaėmusi ir nepakračiusi už pakarpos vaiko, kuris iš visų jėgų rėkdamas spardė mamai į koją. Tiesiog jis taip reiškė savo norą, kad mama nupirktų ne tų, o kitų ledų. Rankomis suspausčiau tėvo veidą, kad jis galėtų nesukti akių, ir, taškydamasi seilėmis, išrėkčiau, jog negalima taip leisti vaikui elgtis su tėvais. Tačiau negaliu, neturiu teisės. Nes tai ne mano reikalas. Pažįstu tuos tėvus. Jie – nuostabūs, inteligentiški žmonės. Ir negaliu pasakyti: "Darykite ką nors, kad po kokių dešimties metų nereikėtų verkti teisme ir daužytis į krūtinę, kad jūsų vaikas tikrai negalėjo suspardyti šiaip sau to žmogaus".
Skaitytoja klausė: "Kur yra riba, kada dar reikia patylėti, o kada jau būtina pasakyti savo nuomonę"?
Anot Violetos, gerai, kad ji vaikystėje yra gavusi ir "žabyne", ir dilgyne per abu "žandus".
"Iki šiandien atsimenu, kaip trypdama vietoje ir šokinėdama aukštyn trindavau dilgėlių nudilgintas kojas, vilko balsu šaukdavau per visą kiemą: "Ujujui, ujujui..." – senas auklėjimo pamokas prisiminė moteris. – O babytė šalia būdama ramiai klausdavo: "Daugiau taip nebedarysi"? O aš proverksmiais kaip gyvatė iššnypšdavau: "Niekada". Ir beveik tiesą sakiau".
Veiksminga priemonė
Kai buvo įdiegta elektroninė įėjimo kontrolės sistema, vienoje Kauno gimnazijoje moksleivių vėlavimo į pamokas skaičius sumažėjo net devynis kartus.
Planuojama, kad iki 2016 m. visos Lietuvos mokyklos naudosis tokia elektronine sistema.
Linksmieji tirščiai
Petriukas stovi lauke ir rūko. Prie jo prieina senyva moteriškė ir piktai klausia:
– Berniuk, o tavo tėvai žino, kad rūkai?
– O jūsų vyras žino, kad jūs gatvėje kabinėjatės prie nepažįstamų vyrų?
Naujausi komentarai