Rodos, danai gyvena gerai, tačiau jie irgi, kaip ir lietuviai, pigesnių produktų, gėrimų, daiktų vyksta į kaimynines šalis.

"Kokteiliui" pavyko sužinoti, kad danų prekybininkai nori savo šalyje bent du kilometrus nuo Vokietijos, į kurią keliauja pirkti pigesnio alkoholio, sienos įkurti "Tax free" zonas.

Tikimasi, kad atvykę į šioje zonoje esančias parduotuves danai nejudės toliau, o čia ras tai, ko nori gauti svetur.

"Tokia prekyba šiuo metu vyksta už Danijos ribų, todėl mes galime ją perkelti atgal į savo šalį. Tuomet pinigai pateks į Danijos, o ne į Vokietijos biudžetą", – bando politikams atverti akis verslininkai.

Tačiau Danijos mokesčių ministras Karstenas Lauritzenas įsitikinęs, kad tokios apsipirkimo be mokesčių zonos sukels papildomų problemų valstybei.

Juokinga tai, kad danų Vokietijoje nuperkamo alaus didžioji dalis yra pagaminta toje pačioje Danijoje.

Amžinos pigių daiktų paieškos

Nuo gilios senovės gyvavo kontrabanda – pigesnių prekių gabenimas per sienas, ir dar gyvuos amžių amžiais. Teigiama, kad nelegaliu gabenimu Europoje verčiamasi nuo XIV a. Ši neteisėta veikla taip paplito, jog daugelio šalių tautosakoje yra romantiškų pasakų apie kontrabandininkus, iš kurių daugelis tapo mėgstamais herojais.

Tiesa, šiais laikais dėl atvirų sienų tarp kai kurių valstybių tai galima daryti nevirpinant kinkų. Dabar lietuviai ir vokiečiai apsipirkti vyksta į Lenkiją, danai – į Vokietiją, švedai, suomiai – į Estiją, norvegai – į Švediją. Ir tokių pavyzdžių galima pateikti šimtais.

Linksmieji tirščiai

Vyras, perskaitęs laikraštyje straipsnį "Kriminalinių struktūrų susidūrimo metu restorane atsitiktinai nušauta padavėja", pasisuko į žmoną:

– Ko gero, nuobodu tavo motinai kiauras dienas namie sėdėti. Gal jai įsidarbinti?

– Kuo?

– Bet kuo, nors ir padavėja!