Vakar buvo Pasaulinė cepelinų diena. Bent jau taip skelbė vienas bulvių mėgėjas. Ir ne tik Cepelinų diena, bet dar ir penktadienis, bet – ne 13-oji. Kitaip tariant, vienos rimtos firmos damos, kaip ir šimtai kitų dirbančių, gyveno šventinėmis savaitgalio nuotaikomis, tad darbo dienos popietę ta pačia proga sumanė pasilepinti gardžiomis cepelinų porcijomis. Todėl išsiuntė kurjerį net į Klaipėdos rajoną, kur jau keliasdešimt metų veikia skaniais naminiais didžkukuliais garsėjanti valgykla. Pasakojama, kad tie cepelinai ten tokie skanūs, kaip pas senelę kaime. Ir koks buvo nusivylimas, kai atvyko taip lauktas siuntinys. Senąja šlove jie nė nekvepėjo – nūnai cepelinai susitraukę iki XS (small – angl., mažiausi – liet.) dydžio, mėsos – vos vienas arbatinis šaukštelis, tešla neišvirusi, užpilas – vieni taukai, be spirgučių ir grietinės. Šlykštynė, kaip reta. Garsiosios valgyklos virėjos pasistengė iš peties, kad Pasaulinė cepelinų diena kai kam būtų sugadinta.
Memorialinė lenta
Šiame name žymi ateities būrėja Irma Bruk gyvens nuo 2018-ųjų iki 2024 metų.
Vaiduoklių – nė kvapo
Turistas klausia vienos pilies savininko:
– Ar tiesa, kad jūsų pilyje yra vaiduoklis?
– Jeigu jis būtų, seniai žinočiau, nes jau 600 metų nebuvau niekur išvykęs.
Karosas pagyrūnas
– Klausyk, broli, aišku, tu nepatikėsi, bet tas žvejys, nuo kurio kabliuko aš nutrūkau, svėrė maždaug 90 kilogramų.
Bičiulių pokalbis
– Jurgis kreipiasi į draugą:
– Girdėjai, mirė Sokratas.
– Ką tu, Jurgi, aš net nežinojau. Ar seniai?
– Prieš du tūkstančius metų.
– Matai, kaip greitai bėga laikas.
Nevaldoma infliacija
Brangūs draugai! Brangios moterys! Brangūs vaikai! Ne, tu matai, kaip viskas pabrango?
Naujausi komentarai