ALYTAUS RAJONO GYVENTOJAS NUTEISTAS UŽ SAVO VAIKO SUŽALOJIMĄ

Kauno apygardos teismas penktadienį Alytaus rajono gyventoją pripažino kaltu sunkiai sužalojus savo mažametį sūnų.

Atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes, 28 metų G.M. skirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas dvejiem metams.

Teismo nuomone, griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas G. M. sužlugdytų kaip asmenybę, ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

„Nusikaltimas padarytas atsitiktinai, spontaniškai, jis nebuvo iš anksto suplanuotas, nebuvo G. M. gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė, todėl įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui“, - rašoma teismo pranešime.

G.M. kaltintas tuo, kad 2014 metų rugpjūtį savo name, esančiame Alytaus rajone, negalėdamas nuraminti mažamečio sūnaus, laikydamas už pažastų stipriai jį krestelėjo, kūdikiui nenurimus, sudavė rankos plaštaka per nuogus sėdmenis ir numetė kūdikį ant sofos-lovos. Atšokęs nuo jos, kūdikis nukrito ant grindų. Tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė bejėgiškos būklės mažamečio sūnaus sveikatą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G.M. nuo pat sūnaus gimimo, skirtingai nei sūnaus motina, juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo, po nusikalstamos veikos padarymo taip pat domisi ir rūpinasi sūnumi, padeda jį išlaikyti finansiškai, taip pat pagal išgales stengėsi atlyginti sūnaus gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai.

Be to, teismas vertina, kad G.M. yra socialiai atsakingas, turi pastovų darbą, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, nėra niekada teistas ar baustas administracine tvarka.

Teismo nuomone, G. M. būtina suteikti galimybę įrodyti, jog jis suprato padaryto nusikaltimo neigiamas pasekmes ir galimybę jas sušvelninti. Esant teisiniam pagrindui ir vadovaujantis bausmės paskirtimi bei laikant, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be griežtos laisvės atėmimo bausmės skyrimo.

G.M. įpareigotas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.