PERNAI TEISMUOSE IŠNAGRINĖTA 191 TŪKST. BYLŲ, AUGO TEISMINIŲ GINČŲ DĖL ATLIEKŲ, SKOLŲ

Pernai teismuose išnagrinėta apie 191 tūkst. bylų, o labiausiai augo bylų dėl nesumokėtų mokesčių už komunalinių atliekų išvežimą skaičius.

Tai paaiškėjo Nacionalinei teismų administracijai penktadienį pristačius teismų veiklos ataskaitą.

„Bylos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų sutvarkymą ir skolų išieškojimą – tai jų skaičius iš tikrųjų įspūdingas, jei žiūrėtume į labiausiai apygardų administracinių bylų darbą – 75 procentai, tikrai didelis skaičius“, – pristatydama ataskaitą sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Pernai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų sutvarkymą bylų nagrinėta 16,7 tūkst., o 2022-iais – apie 9,3 tūkstančiai.

Anot Teisėjų tarybos pirmininkės, nors bylos savo turiniu teisiškai nėra labai sudėtingos, bet rodo, kad esama nesklandumų dėl teisinio reguliavimo arba teisės aktų įgyvendinimo.

Šitoj vietoj kažkas netvarkoj su tų santykių tvarkymu mūsų valstybėje, reikia galbūt nelabai didelių, bet kažkokių pakeitimų teisiniame reguliavime arba teisės aktų įgyvendinime.

„Šitoj vietoj kažkas netvarkoj su tų santykių tvarkymu mūsų valstybėje, reikia galbūt nelabai didelių, bet kažkokių pakeitimų teisiniame reguliavime arba teisės aktų įgyvendinime“, – sakė S. Rudėnaitė.

Apie 10 tūkst. pernai augo civilinių bylų skaičius, labiausiai dėl prievolių ir skolų, kurios negrąžintos. Tokių bylų pernai teismuose nagrinėta daugiau kaip 56,3 tūkst., kai tuo tarpu metais anksčiau – apie 47,9 tūkstančio.

Pasak S. Rudėnaitės, tiek įmonės, tiek gyventojai susiduria su mokumo problemomis, kurias lemia ekonominės situacijos pokyčiai šalyje. Taikos sutartimi pernai baigėsi beveik 4 tūkst. civilinių bylų, 2022-iais – apie 3,5 tūkstančio.

Iš viso pernai teismuose išnagrinėtų bylų skaičius buvo panašus į užpernykštį. 2022 metais išnagrinėta beveik 192 tūkst. bylų.

Dažniausiai skiria baudas

Pasak Teisėjų tarybos pirmininkės, dažniausia pernai taikyta baudžiamojo poveikio priemonė buvo bauda – apie 4,5 tūkst. kartų (2022 metais – apie 4,8 tūkst.). Laisvės atėmimas (apie 3,4 tūkst. kartų), areštas (apie 3,1 tūkst.), laisvės apribojimas (apie 3,3 tūkst.) bei viešieji darbai (652) skirti rečiau, jų apimtys lyginant su 2022-iais mažėjo.

Turime santykinai mažiau įkalintų asmenų ir laisvės atėmimo bausmių.

„Vienas rodiklis, kuris yra svarbus tarptautiniu aspektu vertinant Lietuvos baudžiamąją, teismų veiklą, valstybės politiką baudžiamosios teisės srityje – Lietuva iš penktos nusileido į 13 vietą Europoje pagal įkalintų žmonių skaičių. Tai reiškia, turime santykinai mažiau įkalintų asmenų ir laisvės atėmimo bausmių“, – sakė S. Rudėnaitė. 

Pernai apie šimtu išaugo bylų skaičius, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų nagrinėta apie 1,9 tūkstančio.

Augo nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, tai yra, vagysčių ir kitų tokio pobūdžio nusikaltimų – jų nagrinėta apie 3,2 tūkst., kai 2022 metais – apie 3 tūkstančiai.

Apie tūkstančiu augo ir administracinių bylų, susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimais, skaičius. Pernai jų nagrinėta apie 3,3 tūkstančio (2022 metais – apie 2,3 tūkst.).

Nuslūgus neteisėtos migracijos iš Baltarusijos srautams, sumažėjo tokių bylų skaičius.

S. Rudėnaitės teigimu, 2022-iais teismai buvo užtvindyti tokiomis bylomis, kai jų nagrinėta per 2 tūkst., o pernai turėjo galimybę atsikvėpti – nagrinėtos 146 bylos.

Pasak pirmininkės, pernai mažėjo Europos Žmogaus Teisių Teismui pateiktų bylų skaičius prieš Lietuvą. Jų pernai pateikta 364 (2022 metais – 431), atmesta – 421 (2022 metais – 294).

Atleista mažiau teisėjų

Teisėjų tarybos pirmininkė teigė, kad pernai šalies teismuose buvo 786 teisėjų etatai, metų pabaigoje 77 iš jų buvo laisvi.

Pernai dėl įvairių priežasčių atleisti 28 teisėjai, lyginant su ankstesniais metais skaičius mažesnis, kai buvo atleisti 42 teisėjai.

Anot S. Rudėnaitės, teisėjų korpusas pagrinde pasipildo teisėjais tampant jų padėjėjams. Pernai teisėja tapo ir viena rinkimų komisijos narė, keletas mokslo srities darbuotojų.

Vienas apylinkės teismo teisėjas pernai išnagrinėjo apie dešimtadaliu daugiau bylų – 394. Apygardos teismuose krūvis kiek mažėjo, vienam teisėjui teko 103 bylos (2022 metais – 110). Apygardų administraciniuose teismuose (rūmuose) krūvis padidėjo, teko apie 510 bylų (2022 metais – 492). Tai nulėmė minėtas bylų, susijusių su vietinėmis rinkliavomis už atliekas, skaičius.

Apie 43 tūkst. posėdžių pernai surengta per „Zoom“ platformą. Jų trukmė – maždaug 50 tūkst. valandų.

S. Rudėnaitė teigė, kad visuomenėje vis dar gajus mitas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimai itin dažnai naikinami aukštesnės instancijos teismuose.

Ataskaitos duomenys rodo, kad teismų sprendimai jau keletą metų išlieka stabilūs – tik 1,6 proc. iš 190 tūkst. per metus teismuose priimtų sprendimų buvo pakeisti arba panaikinti.