„Mes kalbame apie viešuosius finansus, kalbame apie savivaldybės pinigus, visų žmonių pinigus ir šiandien supaprastinti tą tvarką, pasakyti, kad gali savivaldybei pateikti bet kokio asmens dokumentus... Aš su tokiu vertinimu tikrai nesutinku.

Jeigu kalbame apie viešuosius finansus, atskaitomybė turėtų būti kita. Jeigu mes kalbėtume apie skyrybų procesą civilinėje byloje, tai galėtume pasakyti: pylė-nepylė šeimos narys kurą. Bet mes kalbame apie viešuosius finansus – tai nėra asmeniniai pinigai, tai žmonių pinigai“, – po išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo žurnalistams Kauno apygardos teisme sakė prokuroras.

ELTA primena, kad P. Isoda ketvirtadienį buvo visiškai išteisintas baudžiamojoje byloje dėl kaltinimų sukčiavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu. Ši byla susijusi su politiko gautomis išmokomis tarybos nario veiklai.

Prokuroras D. Valkavičius sako, kad meras naudojo kitų asmenų mokėjimo instrumentus atsiskaitydamas už kurą – buvo atvejų, kai kuras mažiausiai 15 kartų buvo pilamas tą pačią dieną, tą pačią minutę. Be to, kuras buvo pilamas tris kartus per dieną su labai mažu laiko intervalu.

P. Isodos byloje taip pat yra jo artimųjų, kitų partijos narių kuro čekiai.

Nuosprendį paskelbusi teisėja Daiva Jankauskienė sakė, kad iš tikrųjų kartais už kurą buvo atsiskaitoma kitų asmenų kortelėmis, dėl to galėjo susidaryti įspūdis, jog jos nėra susijusios nei su P. Isoda, nei su jo veika, kaip tarybos nario.

„Tačiau tokiai išvadai teismas neturi pagrindo, kadangi nustatė, kad giminaičių kortelėmis apmokėtas kuras galėjo būti panaudotas tarybos nario veiklai. Nieko čia nuostabaus, kad šeimos narys pildė kuro baką, o po to tuo automobiliu naudojosi būtent Povilas Isoda, vykdydamas tarybos nario veiksmus", – paskelbė teisėja.

Prokuroras D. Valkavičius dar nėra apsisprendęs dėl apeliacinio skundo padavimo – tą jis gali padaryti per 20 dienų, bet jis jau dabar išsakė abejones dėl paskelbtų teismo motyvų.

Aš manau, kad tiek kartų suklysti vargu ar įmanoma.

„Specialiųjų tyrimų tarnybos surašytus duomenis ir mano kaltinamąjį aktą teismas vertino kitaip ir buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Reiktų įsivertinti, kokiais argumentais teismas atmetė kaltinimą ir tada priimti sprendimą dėl skundo padavimo. (...)

Šios bylos turinyje tikrai buvo pakankamai duomenų, kuriais buvo galima grįsti kaltinimą – daugiau nei 20 skirtingų mokėjimo kortelių, buvo pateikti duomenys ir apie tarnybinio automobilio naudojimą. Buvo tikriausiai 252 įrašai apie tarnybinio automobilio naudojimą. Kartais tarnybinio automobilio naudojimas sutapdavo su kuro pateikimo čekiais. Buvo iškeltas klausimas, kaip vertinti tokius veiksmus. Buvo priimtas sprendimas pagal STT informaciją ir kaltinimą, kad visgi buvo teikta neteisinga informacija savivaldybei, siekiant maksimaliai kompensuoti patirtas išlaidas“, – žurnalistams sakė prokuroras D. Valkavičius.

Valstybės kaltintojas atmetė P. Isodos versiją, kad buvo padaryta klaidų savivaldybei teikiant ataskaitas apie išlaidas tarybos nario veiklai.

„Iš esmės žiūrint į bylos turinį, tai buvo sistema, tai buvo labai ilgą teikiama tokia informacija. Aš manau, kad tiek kartų suklysti vargu ar įmanoma“, – mano prokuroras.

Jis sako, kad, žvelgiant į bylos turinį, reikia vertinti visus aspektus, ne tik kaltinamojo versiją, gretinti visus bylos duomenis tarpusavyje.

D. Valkavičius siūlė teismui P. Isodai skirti subendrintą 15 tūkst. eurų baudą ir 4 metams uždrausti jam būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Kauno apygardos teismo teisėjos manymu, liko nepaneigta mero versija, kad kitų asmenų, ne šeimos narių, kuro kvitai ataskaitose atsidūrė per neatidumą ar aplaidumą.

Teisėja D. Jankauskienė mano, kad, teikiant ataskaitas, P. Isoda galėjo nurodyti, kad kuras buvo apmokėtas kito asmens vardu, tačiau tokio reikalavimo savivaldybės aktuose nebuvo įtvirtinta buhalterija to nereikalavo. Ji sako, kad, esant tokiai situacijai, neįmanoma nustatyti, koks kuro kiekis buvo sunaudotas tarybos nario veiklai. Teisėja atkreipė dėmesį, kad P. Isodai buvo kompensuota pinigų suma yra beveik tokia pat, kokia buvo kompensuota ir kitiems tarybos nariams.

Prokuratūra skelbė, kad Marijampolės savivaldybės meras P. Isoda, savivaldybės buhalterijai pateikdamas, įtariama, suklastotus dokumentus – 26 vienetus tarybos nario išlaidų suvestinių ir 11 vienetų tarybos nario išlaidų ataskaitų – apgaule įgijo 2 tūkst. 479 eurus Marijampolės savivaldybės administracijai priklausiusių lėšų.

Tuo metu P. Isodos advokatas Giedrius Danėlius Eltai sakė, kad teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo klientas nieko neapgavo.

„Džiaugiuosi, kad toks sprendimas. Tuose dokumentuose nebuvo slepiama jokia informacija: nebuvo slepiama data, laikas. Savivaldybė 100 procentų (išlaidų – ELTA) nekompensuodavo, būdavo vertinimas. Tą patvirtino teisme apklaustas savivaldybės kontrolierius. Savivaldybės administracija nėra bankomatas, kur įkiši dokumentą ir gauni pinigus“, – sakė advokatas.

Kauno apygardos teismas birželį „čekiukų“ byloje išteisino buvusią Marijampolės tarybos narę Vaidą Giraitytę-Juškevičienę, ji taip pat savivaldybei teikdavo artimųjų kuro kvitus. Prokuroras šį nuosprendį jau yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui. Šiame teisme byla dar neišnagrinėta. 

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė neseniai pranešė, kad šiuo metu dėl „čekiukų“ istorijų yra atliekami ikiteisminiai tyrimai 45-iose savivaldybėse. Tyrimus atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Policijos Imuniteto valdyba. Pastaroji, pasak generalinės prokuratūros, pasitelkta minėtiems tyrimams, pritrūkus žmogiškųjų išteklių.

„44 įtariamuosius turime šiai dienai, turime gal 20 bylų, išnagrinėtų teisme, ir gal 19 bylų, kurios nagrinėjamos teisme“, – „čekiukų“ bylų statistiką pristatė N. Grunskienė.

Dar yra apie 600 savivaldybių tarybų narių, kurių veiksmai yra tiriami.

Anot jos, „čekiukų“ istorijose ginant viešąjį interesą, daugiau nei 1 mln. eurų nepagrįstai pasisavintų lėšų jau yra atlyginta.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.