Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo tikra – skambina bankas, siunčiama žinutė dėl sąskaitos saugumo, net interneto svetainė atrodo nepriekaištinga. Tačiau už tokios scenos slepiasi vis įmantresni nusikaltėlių triukai.
Sukčiai jau geba vos vienu skambučiu įtikinti pervesti sumas, prilygstančias visoms vidutiniškai Lietuvos gyventojo turimoms santaupoms.
„Pastaruoju metu dominuoja sukčiavimai, kai skambina ir prisistato įvairių institucijų atstovais: policijos pareigūnais, bankų atstovais, telekomunikacijų tinklų darbuotojais“, – aiškino Vilniaus apskr. kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Olegas Bikbajevas.
Bet įsigudrino tiek, kad nebeatrodo kaip atsitiktiniai aferistai. Kruopščiai renka informaciją apie mus iš „Facebook“, „Instagram“ ar nutekėjusių duomenų bazių: vardai, artimi žmonės, darbovietė. O tada sukuria tikrovišką istoriją.
„Jie išmano psichologines taktikas. Supranti, kad sukčius, pagalvoji, kad jį paerzinsi, leidiesi į pokalbį, bet jie ima tave spausti. Ir net žinodamas, kad tai sukčius ir jam nepasiduosi, imi jaustis nejaukiai. Miksas tarp greičio ir jų spaudimo“, – kalbėjo moteris.
„Norėjau pasižiūrėti per VMI, ar padariau baudą, ar ne. Jie buvo atsiuntę nuorodą, paspaudžiau ją, reikėjo suvesti duomenis, nepagalvojau, ir nuskaičiavo nemažą sumą“, – pasakojo vyriškis.
Europos Komisija siūlo, kad tais atvejais, kai sukčiai apsimeta banko darbuotojais ar įstaiga, visą prarastą sumą vartotojui turėtų grąžinti bankas ar kita mokėjimo paslaugų įmonė.
„Neabejotinai aktyviai šitame procese dalyvausime“, – teigė Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Tikimasi, kad politinis susitarimas bus pasiektas dar šiais metais. O jei reglamentui bus pritarta, jis galėtų įsigalioti 2028 metais. Vartotojų gynėjas sako, kad tai gali sukurti ir naują sukčiavimo schemą.
„Leidžiame klientui lengvai atgauti pinigus, jeigu jis ne pats sukčiavo, bet sukūrė schemą, kad pasipelnytų – paprastai tariant, suvaidino, kad prarado pinigus, nors iš tikrųjų pats dalyvavo schemoje“, – tikino Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Nukentėjęs žmogus turėtų nedelsdamas kreiptis į policiją ir informuoti savo banką.
„Gal ir toks perteklinis veiksmas, kad jie padengia nuostolius iš sukčių, bet, kita vertus, tai didina jų patikimumą – kad net tais atvejais, kai nėra tiesiogiai kalti, jie padengia nuostolius“, – sakė moteris.
„Realiai esi pats kaltas, turi ir apie save pagalvoti. Bankas negali visą laiką už tave atsakyti“, – tikino vyriškis.
Anot K. Kupšio, šiuo metu tik 14 proc. gyventojų patirtų nuostolių kompensuoja bankai, o net 86 proc. lieka pačių vartotojų atsakomybė.
„Bankai nėra iki galo spartūs, greiti. Matydami įtartinas operacijas, jie turėtų jas stabdyti greičiau“, – tvirtino K. Kupšys.
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina griežtesnių priemonių imtis ir teisėsaugą – ne tik išaiškinti nusikaltėlius, bet ir sutelkti jėgas į tarptautinių grupuočių išardymą, rasti bei konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą.
„Dažniausiai kalbame apie grynuosius pinigus – juos labai sunku atgauti. Bet tikrai pasitaiko ne vienas atvejis, kai mūsų dėka pagauname sukčius, kurie atvažiuoja pas piliečius ir paima tuos pinigus čia ir dabar“, – pasakojo Vilniaus apskr. kriminalinės policijos skyriaus viršininkas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Policija sako, jų pastangos nėra bevaisės.
Per pirmąjį šių metų pusmetį pradėta beveik 300 ikiteisminių tyrimų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
„Nuo praeitų metų balandžio mėnesio niekas nepasikeitė – sukčiavimas išlieka dominuojanti nusikalstama veika“, – teigė Vilniaus apskr. kriminalinės policijos skyriaus viršininkas.
Kovą su finansiniu sukčiavimu į savo programą įtraukė ir Vyriausybė, bet kaip to sieks, iki šiol nepasakė.
Lietuvos bankas savo ruožtu numato įpareigoti bankus tikrinti, ar gavėjo vardas sutampa su nurodytu sąskaitos numeriu.
„Atskiruose bankuose tai veikia. Kalbu apie tai, kad ši tvarka galios ir tarpbankiniuose pervedimuose, ir tuose bankuose, kuriuose dabar neveikia“, – tikino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Policijos patarimas paprastas: jei telefoninis skambutis prasidėjo rusų kalba – tai jau ženklas.
„Patarimas – iškart nutraukti pokalbį. Jeigu leisite manipuliuoti, tikrai nukentėsite“, – tikino Vilniaus apskr. kriminalinės policijos skyriaus viršininkas.
Vien per tris šių metų mėnesius sukčiai iš gyventojų išviliojo beveik 7 mln. eurų.
Naujausi komentarai