Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnio 1 dalies 4 punkte pažymima, kad buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kurie pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Kitokios sąlygos

„Kauno dienos“ žiniomis, įvardytai kategorijai priskiriami kaliniai patenka į Kauno arba Vilniaus kalėjimą. Teisingumo ministerijos atstovų teigimu, minėta nuteistųjų kategorija ne tik apgyvendinama atskirai nuo kitų nuteistųjų, bet jiems taip pat užtikrinamos ir kitos izoliuotos erdvės – laisvalaikio, maitinimosi, pasivaikščiojimų, užimtumo ir panašiai.

„Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais – vykdant grupines resocializacijos priemones, organizuojant bendrus edukacinius, kultūrinius, sporto ir panašius renginius – ir kai Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) neturi duomenų apie galimas grėsmes ar pavojus, gali būti sudarytos saugios sąlygos šiai nuteistųjų kategorijai priskiriamiems asmenims kontaktuoti ir su kitais nuteistaisiais“, – akcentuojama „Kauno dienai“ Teisingumo ministerijos pateiktame komentare.

Papildomas saugiklis

Ministerijos atstovai pridūrė, kad nesvarbu, kokius nusikaltimus įvykdė į šią kategoriją patenkantys nuteistieji. Kitaip tariant, nėra nusikalstamų veikų, kurios atimtų iš tokį socialinį statusą turinčių asmenų teisę pirmą kartą atlikti laisvės atėmimo bausmę įvardytomis sąlygomis.

Statusas: atskirai nuo kitų nuteistųjų kategorijų galėtų būti laikomas ir už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus šių metų liepos pradžioje nuteistas buvęs Seimo narys K. Bartoševičius. / P. Peleckio/BNS nuotr.

Remiantis tuo, kas numatyta Bausmių vykdymo kodekse, galima daryti išvadą, kad atskirai nuo kitų nuteistųjų kategorijų galėtų būti laikomas ir už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus šių metų liepos pradžioje nuteistas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius.

Kaip skelbė BNS, ikiteisminį tyrimą dėl nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo prokuratūra pradėjo 2022-ųjų lapkritį. Įtarimai K. Bartoševičiui buvo pareikšti 2023-iųjų vasarį, o Seimo nario mandato jis atsisakė 2023-iųjų sausio pabaigoje.

Panevėžio apygardos teismas šiemet skyrė jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. „Dabar jau nuteistasis iki nagrinėjamų įvykių neturėjo jokios kompromituojančios informacijos apie jį, jis nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka, nebuvo jokių kitų teisės pažeidimų padaręs“, – kalbėjo teisėjas Valdas Ciesiūnas.

Nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui.

Subkultūros įkaitai?

Anksčiau ne kartą eskaluota, kad už grotų atsidūrę pedofilai kitų kalinių būdavo nekenčiami ir atlikdami laisvės atėmimo bausmę išgyvendavo tikrą pragarą, kurio kelias būdavo grįstas pasityčiojimu ir priskyrimu žemiausiai – „gaidžių“ – kastai nuteistųjų subkultūroje. Kaip yra dabar, „Kauno dienos“ žurnalistams sutiko papasakoti LKT direktoriaus pavaduotojas Linas Nanartavičius.

Situacija: L. Nanartavičiaus teigimu, pastaruoju metu įkalinimo įstaigose nebuvo išpuolių prieš pedofilus. / Lietuvos kalėjimų tarnybos nuotr.

Pasak pašnekovo, šiuo metu skirtingose įkalinimo įstaigose Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus iš viso atlieka apie 180 asmenų.

„Nėra taip, kaip anksčiau, kad pultų, draskytų, muštų ar engtų. Jeigu nuteistieji, esantys toje pačioje kameroje su juo (pedofilu – aut. past.), išsako jam pastabų, viskas priklauso nuo to, kaip žmogus, padaręs tokį nusikaltimą, sureaguos. Jei jis nekreips dėmesio, taip ir gyvens savo gyvenimą. Bet būna tokių, kurie iš karto išsigąsta tokios reakcijos. Tada jiems atsiranda noras atsiskirti nuo kitų, izoliuotis ir panašiai – prašosi perkeliami kitur“, – teigė L. Nanartavičius.

Nėra taip, kaip anksčiau, kad pultų, draskytų, muštų ar engtų.

Apie tai, kad gretas kalėjimuose papildys pedofilai, LKT direktoriaus pavaduotojo teigimu, nuteistieji dažniausiai sužino iš žiniasklaidos. Tačiau jei nebūna paviešinta, dėl ko asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, kitiems kaliniams išsikalba ir patys pedofilai. Tiesa, būna ir tokių, kurie bando tai nuslėpti.

„Palyginti su tuo, kas buvo tarybiniais laikais, per pastaruosius penkerius–septynerius metus subkultūra labai stipriai pasikeitė. Neliko specifinių „bachūriškų“ engimo elementų. Į tai mes dėjome savo indėlį – pradėjome subkultūros bandančius laikytis nuteistuosius atskirti nuo kitų nuteistųjų, kad kiti nuteistieji galėtų ramiai gyventi ir nebūtų spaudžiami laikytis neįprastų taisyklių. Kalėjimuose taip pat daugėja galimybių gyventi dvivietėse kamerose. Šie dalykai padeda nykti subkultūrai“, – sakė pašnekovas.

Į eilės galą

„Teko girdėti, kad už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus kalintys nuteistieji, pavyzdžiui, į maitinimosi erdves kalėjimuose įeina paskutiniai, niekas nevalgo ir negeria iš jų indų. Ar tai – tiesa?“ – pasiteiravome.

„Su tokiais dalykais mes kovojame, nes dalyje kalėjimų, kai kur, jie išlieka. Jie (pedofilai – aut. past.) to neparodo, bet atėję į valgyklą tiesiog atsistoja eilės gale arba bijo kitų žmonių žvilgsnių. Yra buvę tokių atvejų, bet jie – reti, kai kiti nuteistieji kažką pasako seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus atžvilgiu. Tačiau tada pareigūnas tokiems skiria nuobaudą arba kitokią poveikio priemonę. O jei jie ir toliau propaguoja šią subkultūrą, bandome juos atskirti nuo bendros masės“, – aiškino L. Nanartavičius.

Pašnekovas pridūrė: jei pedofilai nenorėtų stovėti, pavyzdžiui, eilės gale, ten esą ir nebūtų – atsistotų į eilę ir pavalgytų, kada nori. LKT direktoriaus pavaduotojo teigimu, kalbos apie kitokius indus seksualiniams nusikaltėliams prieš vaikus nėra tiesa – įkalinimo įstaigose indai neskirstomi pagal kastas.

Užtikrinti saugumą

„Viena vertus, jei kažkuo abejojame ar galvojame, kad gali būti saugumo nukrypimų, skiriame ten, kur didesnis saugumas, t. y. būna nuolatinis pareigūnas. Kita vertus, nuteistajam visada yra paaiškinama, kur, ką, kada daryti, kur kreiptis, jei jis galvoja, kad grės pavojus ar bus nesaugu. Yra galimybė paprašyti pareigūnų pagalbos. Tada mes sprendžiame: jį perkelti, izoliuoti ar kažkur atskirti“, – į klausimą, kaip pedofilams sukuriamas saugumas, atsakė L. Nanartavičius.

Jis pridūrė: jei apie galimą konflikto grėsmę yra žinoma iš anksto, seksualinis nusikaltėlis prieš vaikus neskiriamas į tą įkalinimo įstaigą ar jos patalpas, kur galėtų tykoti pavojus. Tokiu atveju jis skiriamas į intensyvios priežiūros patalpas, kuriose nuolat šalia būna pareigūnas.

Paklaustas, ar pastaruoju metu yra buvę išpuolių prieš pedofilus, LKT direktoriaus pavaduotojas tvirtino, kad ne. Jis spėjo, kad prie šio teigiamo pokyčio galėjo prisidėti pasikeitusi tvarka stengiantis užkardyti smurtą įkalinimo įstaigose.

„Anksčiau, jei nebūdavo nukentėjusiojo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas nevykdavo. Dabar jau daugiau nei metus, prokuroro sprendimu, nesvarbu, yra nukentėjusiojo pareiškimas ar ne, visada atliekamas ikiteisminis tyrimas ir aiškinamos aplinkybės. Taip įvedėme šiek tiek baimės smurtautojams, kad bet kuriuo atveju poveikio jie nepadarys“, – akcentavo pašnekovas.